Artimiausiu metu beveik šeštadalis Lietuvos gyventojų ketina vykti gyventi ir dirbti į užsienį. Valstybė tik iš dalies gali daryti įtaką milžiniškam emigracijos mastui.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių. Tai didžiausias emigracijos mastas visoje Europos Sąjungoje. Iš viso per 16 Nepriklausomybės metų iš mūsų šalies išvyko apie 334 tūkst. (13 proc.) darbingų žmonių.
Vis dėlto oficiali statistika pateikia tik legaliosios emigracijos skaičius. Iš tiesų vienam deklaruotam emigrantui tenka du nefiksuotieji. Remiantis tokiu skaičiavimu, pernai iš Lietuvos išvažiavo apie 40 tūkst. žmonių. Šį faktą patvirtintų ir tai, kad pernai Jungtinėje Karalystėje leidimų dirbti išduota šešiskart daugiau, negu oficialiai įregistruota išvykstančiųjų iš Lietuvos ten dirbti.
Artimiausiu metu į svetimas šalis ketina vykti 16,2 proc. Lietuvos gyventojų, daugiausia jaunimas ir kvalifikuoti specialistai. Kita vertus, apklausos rodo, kad žmonės, jei galėtų normaliai pragyventi Lietuvoje, mieliau rinktųsi darbą savo šalyje, o ne užsienyje.
Emigracijos iš Lietuvos problemos ir galimi jų sprendimo būdai vakar buvo aptarti Seime surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo parlamentarai, mokslininkai, valdininkai, užsienyje gyvenančių lietuvių organizacijų atstovai.
Renginyje, be kita ko, priimta rezoliucija „Dėl nuoseklios valstybės politikos emigracijos procesams valdyti”. Šalies prezidentui ir politinėms partijoms emigracijos mažinimą pasiūlyta paskelbti pagrindiniu nacionaliniu tikslu visam dešimtmečiui. Konkretūs siūlymai dėl emigracijos mažinimo suformuluoti ir Vyriausybei.
Nuotraukoje: Viena konferencijos organizatorių Seimo narė Laima Mogenienė pabrėžė, kad lietuvius iš tėvynės veja ne tik ekonominės problemos, bet ir nusivylimas valdžia.