Garsi teatro režisierė Dalia Tamulevičiūtė jau visą savaitę – prie gyvybės ir mirties slenksčio.
Nuo antradienio nakties Ciuricho universitetinės ligoninės intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus medikai darė viską, kad lietuvės gyvybės siūlas nenutrūktų.
Po šioje ligoninėje atliktų dviejų sudėtingų galvos smegenų kraujagyslių operacijų 65 metų D.Tamulevičiūtė dar šį pirmadienį jautėsi gerai, šveicarų medikams pasakojo anekdotus.
Naktį pacientės būklė smarkiai pablogėjo, ją ištiko krizė – išsivystė žaibinės formos pneumonija – plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas, vadinamasis sepsis.
Vėliau sutriko inkstų bei širdies veikla.
Vakar vakare režisierė dar buvo sunkios būklės, Šveicarijos medikai tebekovojo dėl lietuvės gyvybės.
Atliktos sudėtingos operacijos
Vienišai menininkei atsidūrus sunkios ligos patale, rūpesčių našta užgulė buvusių jos mokinių, dabar garsių ir įtakingų aktorių, pečius.
Sostinės Jaunimo teatro, kuriame daugelį metų spektaklius statė D.Tamulevičiūtė, aktoriai jau nuo kovo pradžios su nerimu laukia žinių iš Šveicarijos.
Kovo 7 dieną Ciuricho universitetinėje ligoninėje lietuvei vienu metu buvo atliktos dvi sudėtingos galvos smegenų kraujagyslių operacijos.
Pacientė operacinėje išbuvo ilgiau nei aštuonias valandas. Toks kompleksinis gydymas skiriamas tik sunkiems ligoniams.
Medikams pavyko užlopyti galvos smegenyse plyšusią aneurizmą ir atkurti sutrikusią kraujotaką. Šios operacijos buvo sėkmingos – be jokių komplikacijų.
Tačiau praėjus savaitei po tokio chirurginio gydymo moterį ištiko krizė.
Viltis – premjero žentas
Teatro kūrėja iš savo santaupų nebūtų galėjusi išvykti gydytis į užsienį.
Lėšų galvos smegenų kraujagyslių operacijoms – 160 tūkstančių litų – buvo paskirta iš Lietuvos Vyriausybės rezervo fondo.
Sveikatos apsaugos ministerija iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo D.Tamulevičiūtei gydyti atseikėjo dar 20 tūkst. eurų (apie 69 tūkst. litų).
Vienišai menininkei vienas pirmųjų pagalbos ranką ištiesė vilnietis aktorius Dalius Mertinas.
Žinoma režisierė jauną aktorių nuo 1984 iki 1995 metų buvo įdarbinusi sostinės Jaunimo teatre.
Būtent Vyriausybės vadovo Algirdo Brazausko žentas ir ėmėsi iniciatyvos, kad būtų rasta finansinė parama buvusiai jo darbdavei.
D.Mertiną padėti režisierei pastūmėjo ne tik dėkingumas už buvusią darbo vietą, bet ir paties patirtis. 2003-iųjų pavasarį vyrui buvo diagnozuota viena kraujo vėžio formų – limfoma. Vaistams jis išleido apie 30 tūkstančių litų.
Viešai apie sunkią ligą prabilęs aktorius tapo savotišku ligonių bendrijos „Kraujas” simboliu. Į žinomą menininką dabar patarimų ar pagalbos kreipiasi šimtai panašios ligos užkluptų žmonių.
44 metų D.Mertinas su jais nevengia pasidalyti savo patirtimi.
Po premjeros – insultai
Profesorė D.Tamulevičiūtė dar neseniai dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kūrė spektaklius Jaunimo teatre.
Vilnietis aktorius Kostas Smoriginas pasakojo, jog pirmas įspėjimas apie sunkią ligą D.Tamulevičiūtę užklupo praėjusį rudenį po jos premjeros „Ožka, arba Kas ta Silvija”. Režisierę ištiko insultas.
„Su kolegomis ją lankėme ligoninėje Vilniuje. Jau tuomet tyrimai parodė, kad režisierės sveikatai – rimtas išbandymas”, – „Lietuvos rytui” sakė K.Smoriginas.
Prieš porą mėnesių D.Tamulevičiūtei dar kartą pasikartojo insultas. Moteris pateko į Kauno medikų rankas.
Sveikata nuolat blogėjo
Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas nekart konsultavo garsią menininkę.
Šių metų pradžioje D.Tamulevičiūtę šioje ligoninėje kartu su lietuviais neurochirurgais operavo iš Upsalos universiteto atvykęs švedų gydytojas Giulias Galis.
Bet šio gydymo rezultatai nebuvo tokie, kokių tikėjosi medikai. D.Tamulevičiūtės sveikatos būklė ir toliau blogėjo.
„Mes nenuleidome rankų, ieškojome užsienyje garsių specialistų, kurie galėtų jai padėti”, – teigė gydytojas A.Tamašauskas.
Prašydamas pagalbos jis kreipėsi į vieną garsiausių Europoje Ciuricho universitetinę kliniką.
Šveicarų neurochirurgai pasiūlė D.Tamulevičiūtei vykti gydytis į šią šalį.
Jie atsisakė privačių honorarų už lietuvei suteiktas gydymo paslaugas, tačiau sąskaita jai bus išrašyta tokia pat kaip ir kitiems šios ligoninės pacientams.
Šveicarijos medikai pripažino, kad chirurginis gydymas yra labai rizikingas.
Operacijas atlieka ir lietuviai
Neurochirurgas A.Tamašauskas aiškino, kad dėl atsiradusios aneurizmos – išsiplėtusios arterijos galvos smegenyse – D.Tamulevičiūtei buvo būtinos kelios sudėtingos operacijos.
Sutrikus galvos smegenų kraujotakai, dažniausiai taikoma radiologinė jos atkūrimo procedūra, dar vadinama endovaskuline operacija.
Naudojant specialų rentgeno aparatą, vadinamąjį angioseriografą, į galvos smegenyse esančią kraujagyslę yra įkišamos specialios atsukamosios spiralės ar balionėliai.
Šie svetimkūniai užkemša išsiplėtusią nuo aneurizmos kraujagyslę ir neleidžia jai plyšti.
„Mūsų patirtis šioje srityje dar kukli. D.Tamulevičiūtė daug nusipelnė Lietuvos kultūrai. Todėl gydyti ją turėjo garsiausi pasaulyje šios srities specialistai”, – įsitikinęs gydytojas A.Tamašauskas.
Net 65 procentai pacientų, sergančių aneurizma, atsisakę operacijos jau per pirmą pusmetį neišvengia mirties.
Lietuvoje endovaskulinės chirurgijos metodas pradėtas taikyti prieš kelerius metus.
Pernai Kauno medicinos universiteto klinikose atlikta 160 neurochirurginių galvos smegenų arterinių aneurizmų operacijų, Vilniuje – daugiau nei 30.
Aktorė atstoja artimuosius
Režisierei buvo patarta nedelsiant vykti gydytis į Šveicariją.
Jaunimo teatro aktorė 52-ejų Dalia Storyk kovo pradžioje D.Tamulevičiūtę lydėjo į Ciuricho ligoninę.
Režisierė savo šeima laikė teatro kūrėjus, nes ji neturi nei vyro, nei vaikų.
Po jaunystėje iširusios santuokos su Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino anūku, teatro režisieriumi Aleksandru Burdonskiu, moteris pasirinko vienatvę.
D.Tamulevičiūtė neturi nei brolių, nei seserų.
Mirus tėvams, ji paguodą rasdavo tarp buvusių mokinių.
D.Storyk lyg artima giminaitė slaugė buvusią savo mokytoją ir režisierę užsienio ligoninėje.
Šios savaitės pradžioje aktorė iš Šveicarijos sugrįžo optimistiškai nusiteikusi: „Aš tikiu, kad ji pasveiks”.
Pašnekovė patikino, kad sunkiai sergančiai režisierei didžiausią pagalbą šiuo metu gali suteikti tik medikai.
Žinomą aktorę lydėti į užsienį ligonę paskatino gailestingumas.
„Normalu, kad buvę studentai nepamiršta savo dėstytojų. Aš buvau paprasta studentė, niekuo neišsiskirianti iš kitų. Tačiau darbas mus labiausiai ir suartino su režisiere”, – kalbėjo D.Storyk.
Bijojo tapti našta
Prieš penkerius metus švęsdama šešiasdešimtmetį D.Tamulevičiūtė „Lietuvos rytui” yra sakiusi, jog dabar jau būtų juokinga pradėti gailėtis to, ko neturi, – šeimos, vaikų.
Tada ji prisipažino bijanti vieno – būti kam nors našta senatvėje ir paskutinius gyvenimo metus praleisti prikaustyta prie lovos.
Teatrą visuomet savo namais vadinusi režisierė, užklupta sunkios ligos, neliko apleista, nors ji to labiausiai bijojo. Žinoma kūrėja pasirūpino buvę mokiniai.
„Iš pradžių planavome surengti labdaros akciją – į ją įtraukti šalies teatrus ir aktorius, bet režisierė nenorėjo viešumo”, – tvirtino D.Mertinas.
Pagalba – padėka už darbą
Apie sunkią D.Tamulevičiūtės ligą premjero A.Brazausko žentui vienas pirmųjų pranešė buvęs režisierės mokinys K.Smoriginas.
Tai buvo dar prieš penkis mėnesius.
„Iš dėkingumo ir pagarbos negalėjau atsisakyti jai pagelbėti. Su šia režisiere esu pažįstamas nuo 1984-ųjų, kai ji mane priėmė dirbti į Jaunimo teatrą.
Į jį aš labai norėjau patekti, nes žavėjo jos suburtas aktorių dešimtukas.
Man tai buvo itin didelė dovana, kad ji man leido įsilieti į šį garsų kolektyvą”, – pasakojo D.Mertinas.
Aktorius nedvejodamas suskubo ieškoti būdų, kaip padėti režisierei, kuri jam praeityje padėjo tvirtai žengti pirmuosius karjeros žingsnius.
„Teatro žmonės man pakuždėjo, kad režisierei reikia paramos, nes ji labai išgyveno dėl savo ligos, tapo uždara”, – sakė D.Mertinas.
K.Smoriginas ir D.Mertinas dėl pagalbos D.Tamulevičiūtei lankėsi pas Jaunimo teatro vadovą Algirdą Latėną, kultūros ministrą Vladimirą Prudnikovą.
„Jei būtų trūkę lėšų, būčiau asmeniškai aukojęs pinigų. Ačiū Dievui, kad mums pavyko gauti paramą iš valstybės”, – kalbėjo D.Mertinas.
Vyriausybės vadovo A.Brazausko žentas tikino, kad asmeniškai uošvio neprašė skirti pinigų D.Tamulevičiūtei gydyti: „Mano kolegos bendra tvarka gavo paramą iš Vyriausybės rezervo fondo”.
Sukūrė teatro legendą
Teatro kūrėjos mokiniai – šiuo metu garsūs šalies aktoriai – įsitikinę, jog Vyriausybė, sergančiai režisierei skyrusi išskirtinį dėmesį, parodė, kad ji daug nusipelnė šalies kultūrai.
Iki šiol vyresnės kartos vilniečiai mena, kad nuo 1974-ųjų iki 1989-ųjų, kai Jaunimo teatro vyriausiąja režisiere dirbo D.Tamulevičiūtė, tekdavo netgi naktimis prie teatro laukti eilėse, norint rytą nusipirkti bilietų.
Šitai režisierei pavyko sukurti Jaunimo teatro legendą.
Žlugo labdaros planas
D.Tamulevičiūtės bendražygiai ilgai kūrė planus, kaip jai padėti.
„Mes turėjome planą, kad pinigus, surinktus už bilietus į režisierės spektaklius, aukotume jos gydymui Šveicarijoje, bet ši idėja žlugo.
Tų pinigų mes negalime turėti savo rankose – jie patenka į valstybės biudžetą.
Rinkti pinigus individualiai iš buvusių mokinių irgi sudėtinga.
Tam reikėtų iš aktorių sudaryti komitetą, kad kontroliuotų rinkliavas”, – pasakojo A.Latėnas.
Jaunimo teatro vadovas mano, kad teatralams be Vyriausybės paramos nebūtų pavykę surinkti reikiamos sumos režisierės operacijos išlaidoms.
Skirta Vyriausybės nutarimu
Valstybės parama sunkiai sergantiems ligoniams – retas atvejis. Tačiau A.Brazauskas negalėjo nereaguoti į savo žento prašymą.
Šiemet vasario 11-ąją ministrų kabineto nutarimu iš Vyriausybės rezervo fondo Ligonių kasai buvo skirta 160 tūkstančių litų.
Nors šiame nutarime neminima D.Tamulevičiūtės pavardė, visos lėšos numatytos kompensuoti būtent jos gydymo išlaidas Šveicarijoje.
Garantinis raštas dėl mokesčio už ligonei suteiktas medicinos paslaugas iš Ligonių kasos jau išsiųstas į Ciuricho universitetinę ligoninę.
Sprendžia specialistų komisija
Norinčiųjų gydytis garsiose Europos klinikose yra kur kas daugiau nei galimybių jiems padėti.
Pernai Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta komisija suteikė galimybę gydytis užsienyje 48 šalies piliečiams – jiems skyrė 1,2 milijono litų.
Šįmet už Lietuvos piliečiams suteiktas gydymosi paslaugas svetur planuojama išleisti 1,5 mln. litų.
Nusipelniusiems – išimtis
Vyriausybės rezervo fondo pinigai dažniausiai skiriami padegėliams arba stichinių nelaimių ištiktiems žmonėms.
„Šitas fondas visų itin sunkiai sergančių ligonių tikrai neišgelbės. Jis ėmėsi padėti visuomenėje gerai žinomai ir kultūrai daug nusipelniusiai režisierei”, – apie paramą D.Tamulevičiūtei kalbėjo Vyriausybės vadovo atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė.
2003 metais režisierei D.Tamulevičiūtei buvo skirta Vyriausybės meno premija – 18,75 tūkst. litų – už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus.