Lietuvos krepšinis – lietuviams?

Tokio prasto Kauno „Žalgirio” ir Vilniaus „Lietuvos ryto” amerikiečių žaidimo seniai neteko matyti. Eurolyga žiauriai apnuogino Vilniaus ir ypač Kauno legionierius iš JAV.

Tad gal užteks dairytis pigių amerikiečių krepšininkų rinkoje, ignoruojant jaunuosius Lietuvos talentus?

Kauno „Žalgirio” žaidimas su „Barcelona” pagyvėjo tik trečiajame kėlinyje, kai buvo pakeisti visi trys legionieriai – R.Freemanas, K.Andersonas ir T.Beardas, o už visus juos tris grūmėsi D.Lavrinovičius ir aštuoniolikmetis M.Kalnietis.

Pastarasis buvo lyg gyvsidabrio gabaliukas letargo apimtame Kauno „Žalgiryje”. Tik jaunojo žalgiriečio užsidegimas leido trečiajame kėlinyje žalgiriečiams laimėti atkarpą 10:0. Jei komandos naujokui, ir beje, jauniausiam ekipos žaidėjui įėjus į aikštę atgyja žaidimas, tai liudija apie komandos vidaus problemas, motyvacijos stoką.

Likusiose dvejose Eurolygos rungtynėse „Žalgirio” treneriai turėtų į startinį penketą išleisti M. Kalnietį. Būtina jį jau dabar rengti kitam sezonui.

Juk amerikiečiai savo atidirba ir išvažiuoja su tokiu uždarbiu, kuris nepasiekiamas jauniesiems Lietuvos krepšininkams.

Vilniaus „Lietuvos ryto” darnų ir gražų žaidimą su CSKA taip pat pamatėme, kai aikštėjė buvo latvis R.Štelmaheris ir keturi lietuviai. Tiesa, vilniečiai tokį penketą buvo priversti suformuoti ne iš gero gyvenimo – dviejų traumuotų legionierių H.Mujezinovičiaus ir M.Nielseno trūko kaip oro, kovojant su CSKA aukštaūgiais.

T.Beardas apskritai tik gadino komandos žaidimą – 4 taiklūs metimai iš 12 – per mažai norint laimėti prieš „Barcelona”. Jau ne pirmose rungtynėse susidaro įspūdis, kad Kauno „Žalgirio” kapitonas žaidžia ne dėl komandos, bet dėl savo asmeninės statistikos. Ji tikrai įspūdinga, bet ar nuo to geriau komandai?

Apie R.Freemaną ir K.Andersoną, o dar labiau apie vilniečių įžaidėją M.Bakerį apskritai nėra ko net kalbėti. Nei jie žaidžia, nei rodo norą žaisti. Šią savaitę prieš šios kompanijos galima drąsiai prijungti ir F.House’ą. Per 18 minučių – 5 klaidos, naudingumo koficientas minus 6.

Užtat būtina pažymėti Lietuvos krepšinio mokyklos auklėtinių – S.Jasaičio, M.Lukauskio, T.Delininkaičio žaidimą bei kovingumą. Pagaliau atėjo į protą ir Vilniaus klubo treneris N.Spahija: „Komandoje norėčiau matyti daugiau lietuvių”. O kas atidavė „Šiauliams” A.Jomantą, belgams – S.Babrauską? Ne tas pats N.Spahija?

„Lietuvos rytas” kovėsi iki galo, bet laimė buvo ne jų pusėje. Kita vertus, kiek galima džiaugtis kovingumu, kuris neatneša galutinės pergalės?

Vilniečiai antroje rungtynių pusėje kibiai gindamiesi sugebėjo ir persverti rezultatą, bet klaidos puolant (vilniečiai suklydo 19 kartų, o CSKA – tik 10) neleido galutinai perimti iniciatyvos.

Lemiamas rungtynių lūžis įvyko tuo metu, kai per minutę dėl penkių pražangų aikštę buvo priversti palikti abu centrai – R.Javtokas ir P.Čiukinas. Vilniečiai tuo metu atsilikinėjo 2 taškais. Likus be aukštaūgių, galimybių laimėti nebeliko.

Barselonoje lygi kova vyko tik pirmąjį ir trečiąjį kėlinį. Ne pirmą kartą matėme labai banguotą Kauno „Žalgirio” žaidimą.

Kauno „Žalgiris” Top 16 etape pralaimi 12-tą kartą iš eilės. Sutapimas tai ar dėsningumas, sunku pasakyti.

Vilniaus „Lietuvos rytui” dar lieka siauras plyšys kopti aukštyn – bandyti laimėti Vilniuje prieš Vitorijos „Tau Ceramica”.

Žaidėjams linkiu rengtis psichologiškai šiai dvikovai, o vilniečių treneriams – didesnio pasitikėjimo lietuvių krepšininkais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.