KTU po žiemos egzaminų sesijos už nepažangumą buvo išbraukta beveik tūkstantis studentų
Po kiekvienos egzaminų sesijos paaiškėja, kas gali tęsti studijas, o kam tenka su jomis atsisveikinti. Aukštosiose mokyklose daugiausia nubyra pirmųjų kursų studentų, bet pasitaiko ir tokių, kurie supranta pasirinkę ne tą universitetą ar studijų programą. Kad studentų lyderiai turi būti moksle pažangiausi ir rodyti bendramoksliams pavyzdį, atrodo, ir abejoti nereikia. Tačiau dar neretai studentų atstovybių nariai mano, kad jiems turi būti daromos išimtys.
Dažniausiai parklumpa „fuksai”
Kauno technologijos universitete po žiemos egzaminų sesijos už nepažangumą buvo išbraukta arti tūkstančio studentų. Daugiausia „kritusiųjų” – Mechanikos ir mechatronikos, Elektros ir valdymo, Dizaino ir technologijų fakultetuose. „Studentai labiausiai atsisijoja po pirmo ir antro kurso, tada netenkama maždaug pusės studentų, – sako Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Federavičius. – Pirmakursiai nubyra todėl, kad jiems sunku adaptuotis, iš mokyklos jie ateina su gana prastomis žiniomis. Daugeliui nelengva įveikti sudėtingas programas”. Dekano teigimu, prastam mokymuisi labai atsiliepia profiliavimas – retam buvusiam humanitarui technologiniai mokslai „įkandami” lengvai. Daug „fuksų” parklupdo matematikos, fizikos, inžinerinės grafikos egzaminai. Mokyklose mokiniai beveik nemokomi braižybos, tad universitete su šiuo dalyku susijusios disciplinos daugeliui neįveikiamos.
Profesorius sako, kad tarp nepažangiųjų yra ir studentų lyderių, kurie studijas neretai apleidžia dėl aktyvios visuomeninės veiklos. „Mano nuomone, studentų atstovybėse turi mokytis pažangiausi studentai ir rodyti pavyzdį kitiems, – įsitikinęs dekanas. – Apie tai, kad jie gali turėti įsiskolinimų, negali būti ir kalbos”. A.Federavičiaus teigimu, reikėtų priimti tokius SA įstatus, kuriuose būtų įteisinamas pagrindinis reikalavimas – atstovybių nariai turi mokytis tik gerai”.
Socialinių mokslų fakultete su kitais bendramoksliais po sesijos teko atsisveikinti 12-ai nepažangių studentų, tarp kurių buvo ir ketvirtakursis, KTU studentų atstovybės viceprezidentas Tautvydas Čivas. Studentas aiškina, kad taip su juo susidorota už aktyvią poziciją per rektoriaus rinkimus. Mat kartu su kitais SA nariais jis oponavo profesoriui Ramučiui Bansevičiui, kuris, studentų įsitikinimu, rektoriumi išrinktas pažeidžiant įstatymą.
Tapo laisvuoju klausytoju
Tautvydas neslepia norėjęs tapti Studentų atstovybės prezidentu, bet tam esą specialiai buvo užkirstas kelias.
„Turėjau 2 dalykų 8 kreditų skolas. Bet galėjau likti arba kartoti kursą, arba studijuoti toliau. Deja, man nebuvo to leista”, – sakė Tautvydas. Jis pripažino, kad mokslus apleido dėl didelio visuomeninio darbo krūvio. Dabar studentas – laisvasis klausytojas, tačiau Tautvydo toks statusas netenkina: jis negalės tapti Studentų atstovybės prezidentu, be to, reikės mokėti už mokslą. T.Čivui sudarytos sąlygos klausytojo teisėmis studijuoti tris ketvirtojo kurso dalykus, o prieš prasidedant rudens semestrui jis galės vėl pretenduoti grįžti į studentų gretas ir užbaigti pagrindines studijas.
KTU akademinių ryšių prorektorius Andrius Guzavičius kategoriškai atmeta, kad T.Čivo pašalinimas iš universiteto – administracijos kerštas. „Verslo administravimą studijuojantis T.Čivas rudens semestre buvo pasirinkęs penkis studijų dalykus, bet dviejų iš jų užsiėmimų nelankė ir neatliko numatytų savarankiško darbo užduočių, – teigia prorektorius. – Nebandė jų atsiskaityti ir šių metų sausio mėnesį vykusios egzaminų sesijos metu”. Pasak prorektoriaus, pakartotinai atsiskaityti už semestro užduotis galima semestro ir egzaminų sesijos metu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės sesijos dienos. Prieš prasidedant pavasario semestrui fakultetai priima sprendimus dėl studentų, turinčių akademinių įsiskolinimų.
„Prašymą pateikusiam studentui, įsipareigojusiam atsiskaityti už skolas, bet ne daugiau kaip dvi (aštuonis kreditus) ir sutinkančiam sumokėti mokestį už pakartotines studijas, gali būti leista studijuoti toliau ir per naują semestrą likviduoti įsiskolinimus. Studentas T.Čivas ne tik nepateikė tokio prašymo, bet iki naujo semestro pradžios nesudarė sutarties dėl privalomos profesinės praktikos atlikimo pavasario semestre. Taip pat jis neatvyko į fakulteto atrankinės komisijos posėdį. Todėl, remiantis universiteto akademiniu reguliaminu, jis buvo išbrauktas iš studentų sąrašų kartu su kitais 11 nepažangių šio fakulteto studentų”, – teigia prorektorius.
Dekanė nuolaidų nepripažįsta
Pasak A.Guzavičiaus, didžioji išbrauktųjų studentų dalis po metų grįžta tęsti studijų, dažnai su tvirtesne motyvacija nei iki pirmosios rimtos nesėkmės. „KTU Studentų atstovybės narių studijos ir elgesys universitete visą laiką buvo vertinami tais pačiais principais kaip ir kitų studentų, – teigia prorektorius. – Manome, kad kitaip ir būti negali – nepaisant užimamų visuomeninių pareigų, asmenims, nepajėgiantiems ar nenorintiems studijuoti nustatyta tvarka, išimtys neturi būti daromos”.
Socialinių mokslų fakulteto dekanės profesorės Viktorijos Baršauskienės teigimu, studentams, nusižengusiems bendriems studijų reikalavimams ir nesilaikantiems nurodytos tvarkos, fakultete nuolaidų nedaroma. Dekanė pateikė kitą pavyzdį. Studentų atstovybės narys trečiakursis Rimantas Nevedauskas prašė pratęsti egzaminų sesiją – nespėjo jiems pasirengti dėl didelio visuomeninio užimtumo. Jo prašymas buvo patenkintas, nes esą vaikinas laiku susitvarkė visus dokumentus, neignoravo bendros tvarkos ir atidėtus egzaminus sėkmingai išlaikė.
Akademinės atostogos prezidentinei veiklai
Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Studentų atstovybės prezidentė Svetlana Šukevičiūtė studijuoja socialinę pedagogiką, yra ketvirtakursė. Jos teigimu, per visus studijų metus ji neturėjo nė vienos skolos. „Kitaip ir būti negali. Man būtų nesmagu prašyti kokių nors nuolaidų, nes mano pareiga – pirmiausia būti studente, o ne prezidente”, – sako Svetlana. Ji pripažįsta, kad darbas atstovybėje išties „suryja” daug laiko, bet norint jį su studijomis galima puikiausiai suderinti. Prezidentė teigia neatsimenanti, kad per pastaruosius kelerius metus dėl nepažangumo studentų lyderiai būtų pašalinti.
Antrakursė būsimoji kineziterapeutė Aušra Mereckaitė irgi įsitikinusi, kad studentų lyderiams per egzaminus prašyti nuolaidų negarbinga. „Jau išmokau suderinti veiklą ir studijas, norint visur galima suspėti”, – sakė Aušra.
Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Studentų atstovybei „diriguojanti” Inga Šalnaitė šiemet yra akademinėse atostogose. „Atstovybės veikla su studijomis nesuderinama. Kad ir kaip stengtumeis, viena arba kita sritis vis tiek bus apleista, – įsitikinusi studentė. – Moksle nuolaidų niekas nedaro, todėl geriau pasiimti akademines atostogas ir vienerius metus atsidėti tik prezidentės veiklai”. Pagal LŽŪU studentų atstovybės nuostatus jos prezidentas renkamas vieneriems metams, tad dauguma lyderių tą laiką skiria tik prezidentavimui.
LŽŪU studijų prorektoriaus docento Jono Čapliko teigimu, sunkiausia universitete įsitvirtinti pirmakursiams – jų ir šiemet nubyrėjo arti šimto. „Į universitetą patenka daug atsitiktinių jaunuolių, kurie galbūt neįstojo į kitas aukštąsias mokyklas, – sako prorektorius. – Pirmakursių adaptacija sunki, stengiamės jiems padėti, bet reikalavimų nemažiname. Norėdami juos išsaugoti, egzaminus nemokamai leidžiame perlaikyti du kartus”.