Remtini žmonės jiems skirtuose namuose skundžiasi statybininkų paliktu broku, bet nemažai jų ir patys niokoja patikėtą turtą
Kauno neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms ir vaikų namus palikusiems našlaičiams suteikti būstai per trumpą laiką tapo apgailėtinos būklės. Partizanų gatvės 5-ajame name Savivaldybės užsakymu dirbę statybininkai paliko daug broko, o ir patys gyventojai nesaugo patikėto turto.
Dar blogesnė padėtis bendrabutyje, įsikūrusiame adresu Lampėdžių g. 10. Ten bendros virtuvės ir koridoriai virtę šiukšlynais, tvarkingesni gyventojai skundžiasi naktimis triukšmingai girtaujančiais kaimynais.
Pusantro milijono – už broką
Vakar šiuose dviejuose bendrabučiuose lankėsi miesto meras Arvydas Garbaravičius, Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus, miesto Tarybos Socialinių reikalų komiteto narys Gediminas Žemaitis, bendrabučius administruojanti UAB „Būsto administravimo agentūra” inžinierė, darbų vadovė Irena Stonevičienė.
Našlaičiai apsilankiusiai valdžios delegacijai piktindamiesi rodė prastai įrengtus dušus. Viena penkių vaikų motina guodėsi, kad neturi kur normaliai nuprausti vaikų. „Iš dušų kabinų vanduo nespėja išbėgti, nes nėra nuolydžio, todėl apsemiame visą patalpą, o vaikai į kambarius grįžta šlapi”, – piktinosi ji. Pagal projektą kabinose turėjo būti įrengtos ir durys, tačiau bendri visam koridoriui dušai yra atviri. Taip pat patalpose dėl neįrengtos ventiliacijos supelijo sienos, o dėl blogai uždengto stogo drėgsta visos paskutinio aukšto lubos.
Pernai šio bendrabučio remontui Savivaldybė skyrė pusę milijono litų, dar apie milijoną gauta iš Vyriausybės. A.Garbaravičius teigė, kad aiškinsis, kodėl Savivaldybės administracija priėmė ir apmokėjo akivaizdžiai nekokybišką statybininkų darbą. Taip pat miesto vadovas žadėjo skirti papildomų lėšų brokui ištaisyti.
Linksmybės nuo pat ryto
Pabeldus į vieno kambario duris, iš kurio sklido garsi muziką, jas pravėrė moteris su cigarete rankoje. Pamačiusi miesto valdžios vyrus ji bandė užsidaryti, tačiau Savivaldybės atstovai ryžtingai žengė vidun. Būstas skendėjo tabako dūmuose, ant grindų stovėjo plastiko butelis su skaidriu skysčiu. Šio kambario šeimininkas, neįgalumo lygį turintis Kastytis Deltuva teisinosi, kad tiesiog šnekučiuojasi su kaimyniniuose kambariuose gyvenančiomis viešniomis. Jų kalbėsena ir elgesys išdavė, kad bendraujant vartoti ne vien gaivieji gėrimai.
Meras tarstelėjo, kad tokiems Savivaldybės suteiktuose namuose ne vieta. Tuo tarpu kito aukšto gyventojai, pamatę vaikščiojančius pareigūnus, suskubo užsirakinti koridoriaus duris. Beje, nedūžtantis jų stiklas buvo sutrūkinėjęs nuo smūgių. „Štai taip ir negalime užtikrinti tvarkos, net neįsivaizduoju, kaip sutramdyti pastato gyventojus”, – kalbėjo pareigūnams administruojančios bendrabutį įmonės atstovė I.Stonevičienė. Ji minėjo, kad girdėjo iš žmonių netgi apie čia gaminamus narkotikus.
Našlaitis Mantas Lukauskas teigė, kad dėl girtaujančių kaimynų bijo palikti vieną žmoną su vaiku. „Esu stogdengys ir turiu atsisakyti darbo, jei užsakymų gaunu ne Kaune, nes nepasitikiu čia gyvenančiais kaimynais, – teigė jis. – Gauto kambario remontui išleidau 2 tūkst. litų, bet bandysiu gauti paskolą ir iš čia išsikelti”.
Daug įsiskolinusiųjų
Nemažai prieš tris mėnesius apsigyvenusių Partizanų gatvės bendrabutyje žmonių dar visai nemokėję komunalinių mokesčių. „Juos siūlyčiau iškeldinti”, – merui kalbėjo I.Stonevičienė. „Nesąmonė, kada galėjome sumokėti, jei įsikūrę turėjome patys susiremontuoti kambarius, – stebėdamasis „Kauno dienai” kalbėjo M.Lukauskas. – Pavyzdžiui, mano darbas sezoninis, tik atšilus orams pradėsiu dirbti, tada ir sumokėsiu skolas”.
Lampėdžių gatvėje esančiame bendrabutyje daug gyventojų administravimo įmonei jau įsiskolinę nuo 3 iki 6 tūkst. litų. Tuo piktinasi sąžiningi žmonės. „Pas mus bendras elektros skaitiklis ir man tenka kas mėnesį sumokėti po 200 litų, nors tiek aš tikrai nesunaudoju”, – tikino viena neįgali moteris.
Vaizdas kaip po karo
Lampėdžių gatvės bendrabutyje – dar daugiau problemų. Auginantis neįgalų vaiką Jonas Sakavičius piktinosi, kad daliai gyventojų visiškai nerūpi kitų ramybė. „Matytumėte, kas darosi naktimis – čia renkasi chuliganai, prisigeria, kelia triukšmą, – kalbėjo jis. – Mūsų laiptinėje šiukšles tvarko tik keli kaimynai, bet jau trūko kantrybė, tebūnie sąvartynas”.
Savivaldybė pernai suremontavo pirmo aukšto bendrąją virtuvę. Praėjus vos keliems mėnesiams iš jos beliko pavadinimas. Meras kalbėjo, kad Savivaldybei teks kreiptis į policiją, kad vakarais čia dažniau apsilankytų patruliai.
Šį bendrabutį Savivaldybė prieš trejus metus perėmė iš Lietuvos veterinarijos akademijos. Jame apgyvendinta apie 300 socialiai remtinų žmonių.
Būtina keisti paramos sistemą
Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus netiki bendrabučių nauda. „Tai sovietinis reliktas ir kol juose vyraus atgyvenęs kolektyvizmas, tol nebus ir tvarkos, – įsitikinęs jis. – Reikia iš esmės keisti paramos tokiems žmonėms sistemą”. G.Jankus siūlo ieškoti būdų, kaip pastatyti būstus, kur nebūtų bendrų dušų ir virtuvių, o įrengti normalūs butai. Pasak direktoriaus, tam lėšų galima rasti Savivaldybėje, be to, socialinėms problemoms pinigų gaunama ir iš Vyriausybės. „Tačiau Kaune egzistuoja žemės sklypų problema, todėl gali būti sunku rasti tokiems namams vietų”, – apgailestavo G.Jankus.