„Lietuvos pašto” darbuotojai skundžiasi, kad vis daugiau pozicijų įmonėje užima valdančiųjų socialdemokratų atstovai
Pastaruoju metu bendrovė „Lietuvos paštas” tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovų prieglauda. Taip tikina dalis šios įmonės darbuotojų, nepatenkintų, kad socialdemokratams kuriamos naujos darbo vietos arba pasirūpinama palaisvinti užimtąsias, taip pat mokami gana dideli atlyginimai.
„Lietuvos pašto” vadovai griežtai neigia tokias prielaidas. Tačiau Susisiekimo ministerijos pareigūnai pripažįsta, kad pašto sistemos kadrų politikoje yra ir spręstinų problemų.
Išplatintas anoniminis laiškas
„Kauno diena” gavo šiomis dienomis Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui ir Seimo opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui atsiųstą „Lietuvos pašto” darbuotojų raštą, kuriame piktinamasi partine protekcija, šios įmonės kadrų politika.
Pasak laiško autorių, pirmiausia į aukštas pareigas „Lietuvos pašte” buvo priimtas aktyvus socialdemokratų veikėjas Vygandas Čeponis, kuris tapo bendrovės personalo direktoriumi. Neseniai bendrovės Bendrųjų reikalų departamento direktoriumi pradėjo dirbti Algirdas Balčiūnas. Tai socialdemokratų vadovo, tuometinio Prezidento Algirdo Brazausko buvusio patarėjo Vladimiro Beriozovo žentas, pagarsėjęs ir pastaruoju metu Lietuvą purtančiame Turniškių skandale, nes šiame prestižiniame rajone kartu su uošviu yra įsigijęs būstą. „Lietuvos pašto” darbuotojų teigimu, A.Balčiūno pagrindinė užduotis – išparduoti „Lietuvos pašto” turtą.
Darbuotojai nepatenkinti ir naujausiu „Lietuvos pašto” administracijos darbuotoju – buvusiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininku Algirdu Meškausku. Jis neseniai tapo Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus viršininko pavaduotoju.
Gauna didžiulį atlyginimą
Kitame, elektroniniu paštu gautame laiške taip pat nepasirašę „Lietuvos pašto” darbuotojai tvirtina, kad šios bendrovės generalinis direktorius Jonas Šalavėjus gauna atlyginimą, prilygstantį Prezidento atlyginimui. Valstybės vadovo alga šiuo metu yra maždaug 15 tūkstančių litų per mėnesį. Tuo tarpu J.Šalavėjus, anot laiško, „paprastiems darbuotojams pareiškia, kad nėra lėšų, iš kur pakelti atlyginimus”.
Laiške taip pat teigiama, kad J.Šalavėjus netrukus rengiasi parduoti itin prestižinėje Vilniaus senamiesčio vietoje, Šv.Jono gatvėje, esančius didelius Ryšininkų kultūros rūmus. „Bet jie įvertinti labai juokinga kaina. Nepatvirtintais duomenimis, juos nori nupirkti geras A.Brazausko bičiulis”, – rašoma laiške.
„Negalim nurodyti savo pavardžių, nes paskui persekioja J.Šalavėjaus siųsti instruktoriai-revizoriai”, – priduria anoniminio laiško autoriai.
Kultūros namus žada parduoti
Laiške taip pat tvirtinama, kad visi šie dalykai vyksta tyliai pritariant Susisiekimo ministerijos sekretoriui, „Lietuvos pašto” valdybos pirmininkui Valdemarui Šalauskui.
V.Šalauskas „Kauno dienai” pripažino, kad „Lietuvos pašte” iš tiesų yra spręstinų problemų kadrų politikos srityje. Jis taip pat nepaneigė, kad ketinama parduoti Ryšininkų kultūros rūmus, tačiau tvirtino, jog tai žadama padaryti griežtai pagal galiojančius įstatymus.
„Buvo kalbėta su generaliniu direktoriumi apie tas problemas, nes tai jau nebe pirmi tokie mus pasiekę signalai apie kažkokias negeroves toje bendrovėje. Kalbėjome apie tai, kad reikia baigti tą praktiką, kuri buvo nusistovėjusi „Lietuvos pašte”, kai darbuotojai būdavo priimami vadovaujantis neaiškiais kriterijais, nesilaikant tam tikrų reikalavimų”, – sakė V.Šalauskas.
Pareigūnas nepaneigė, kad iki šiol „Lietuvos pašte” būdavo atvejų, kai žmonės į įvairias pareigas patekdavo ne viešojo konkurso būdu. „Manau, kad netrukus ši praktika bus keičiama”, – tvirtino Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Paklaustas apie Ryšininkų kultūros namus, V.Šalauskas teigė, kad iš tiesų jų ketinama atsisakyti. „Bet tai bus daroma labai palaipsniui ir pagal galiojančius įstatymus. Valdyba spręs šį klausimą. Turi būti įvertintas ir surašytas visas turimas „Lietuvos pašto” turtas, nustatyta, kuris gali būti privatizuojamas, – pasakojo pareigūnas. – Manau, kad kultūros namai pateks į tą sąrašą. Bet jie bus įvertinti pagal rinkos kainą, bus skelbiamas viešas aukcionas ir tik tada jie bus labai skaidriai parduoti to aukciono nugalėtojui. Jokių kitų neįstatyminių kelių čia būti negali”. Todėl, anot jo, kol kas per ankstyvos kalbos apie Ryšininkų kultūros namų pardavimą itin mažomis kainomis.
Dažnai lankėsi partijos būstinėje
Seimo narys, opozicinės konservatorių partijos atstovas Jurgis Razma kreipėsi į susisiekimo ministrą Petrą Čėsną prašydamas patikrinti laiškuose nurodytus faktus.
„Lietuvos pašto” generalinis direktorius J.Šalavėjus „Kauno dieną” tikino, kad partinės protekcijos jo vadovaujamoje įmonėje nėra. „Žmonės į darbą priimami pagal kompetenciją ir niekas niekada neklausia jų apie partiškumą”, – pastebėjo jis.
Anot J.Šalavėjaus, personalo direktoriumi V.Čeponis dirba jau trejus metus. „Ponas V.Čeponis turi didelę darbo šioje srityje patirtį. Partinė priklausomybė čia nieko nelėmė”, – tikino „Lietuvos pašto” vadovas.
Pats V.Čeponis „Kauno dienai” neigė visus jam metamus kaltinimus. „Tikrai neproteguoju jokių partijos narių, nors ir esu socialdemokratas. Juo labiau kad sprendimus dėl žmonių įdarbinimo priimu ne aš, o generalinis direktorius”, – sakė „Lietuvos pašto” personalo vadovas.
Jis tvirtino, kad A.Meškauskui nebuvo sukurtas specialus etatas bendrovės administracijoje. „Toks etatas egzistavo, tik jis buvo kurį laiką neužimtas. A.Meškauskas tiko į šias pareigas pagal savo išsilavinimą ir dalykines savybes”, – sakė V.Čeponis.
„Kauno dienos” korespondentui ne kartą teko matyti A.Meškauską LSDP būstinėje iškart po to, kai jis buvo priverstas atsistatydinti iš VTEK vadovo pareigų. Būstinėje dažnai lankosi ir V.Čeponis.
A.Meškauskas „Kauno dieną” tikino partijoje neieškojęs užtarimo dėl savo galimos naujos darbovietės.
Skausmingas procesas
Paklausti, kodėl tuomet atsirado skundai, tiek J.Šalavėjus, tiek ir V.Čeponis tikino, kad tai galėjo atsitikti dėl nuolat vykstančios pertvarkos „Lietuvos pašto” sistemoje. „Tai gana skausmingas ir ilgas procesas, aktualus nemažai žmonių”, – sakė J.Šalavėjus.
V.Čeponis teigė, kad „Lietuvos pašte” dirba daugiau kaip 8 tūkstančiai žmonių. „Nors šiaip kolektyvas tikrai labai neblogas, deja, pasitaiko ir nepatenkintų ar kažko bijančių, nenorinčių permainų”, – kalbėjo jis. „Tokie ir galėjo parašyti savo anoniminius skundus. Beje, jų gauname nuolat”, – pridūrė personalo direktorius.
Pareigūnai žadėjo oficialiai paneigti visus anoniminiuose raštuose išdėstytus kaltinimus, atsižvelgti į ten pareikštas pastabas, kad „būtų gerinamas darbas pašto sistemoje”.