Vidaus vandenis nuo Kauno iki Klaipėdos šiemet ketinama pritaikyti ir intensyviai naudoti krovininei ir keleivinei laivybai.
Keleivinių prieplaukų statybai šiemet tikimasi iš Europos Sąjungos fondų gauti 10 milijonų litų. Maždaug po penkis milijonus litų atiteks Uostadvario ir Kauno prieplaukoms tvarkyti.
Trys vystymo variantai
Susisiekimo ministerijai pateiktoje studijoje „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda – Kaunas sutvarkymas pritaikant krovininei ir keleivinei laivybai” pasiūlyti trys vidaus vandenų vystymo variantai.
Pagal pirmąjį variantą nuo Kauno iki Klaipėdos laivybos kanalo gylis būtų suvienodintas ir siektų iki 1,5 metro. Dabar Nemuno vaga nuo Kauno iki Jurbarko yra 1,2 metro. Kitas variantas – upės ir Kuršių marių laivybos vaga pagilinama iki 2 metrų. Trečiasis siūlymas – Nemuną ir marias pagilinti iki 3 metrų, kad nuo Klaipėdos iki Kauno galėtų nuplaukti upės ir jūros tipo krovininiai laivai. Nemuno vagą pagilinti iki pusantro metro reikėtų 111 mln. 637 tūkst. litų, o iki dviejų metrų – 114 mln. 234 tūkst. litų.
„Laukinis” turizmas
Nemažai pramoginių laivų vasarą plaukioja Atmata ir Kuršių mariomis nuo Rusnės iki Nidos. Jau šiek tiek pramoginei laivybai naudojamas ir Minijos žemupys. Tačiau vandens turizmo sąlygos kol kas „laukinės”. Norint pritraukti daugiau turistų ir keleivių, reikia statyti naujas prieplaukas, tvarkyti privažiavimo kelius.
Pramoginė laivyba mariomis ir Nemuno deltos upėmis dar labiau suintensyvėtų, jeigu jų farvateris būtų pagilintas iki dviejų su puse metro. Didesnis nei 2 metrų garantinis gylis leistų atplaukti jūrinėms jachtomis iki Nidos. Dabar norėdami tai padaryti buriuotojai rizikuoja užplaukti ant seklumų arba įsipainioti į žvejų tinklus. Kita problema – kuro kolonėlės pramoginiams laivams ir jachtoms. Jau šiemet būtų galima pradėti tokią kolonėlę statyti Nidoje. Tačiau tebelaukiama aplinkosaugininkų sprendimo.
Ar įmanoma tarptautinė laivyba?
Nagrinėjami ir tarptautinės laivybos, Lietuvos vidaus vandenis sujungiant su kitų šalių, variantai.
Vienas iš jų – Nemunu, Deimena per Rusijos Kaliningrado išplaukti į Lenkijos vidaus vandenis ir kitas Europos valstybes. Reikės įveikti kelias kliūtis. Laivyba Kaliningrado srities vidaus vandenimis įmanoma tik atnaujinus vandens kelius Deimena. Be to, šis laivybos kelias neatitinka susitarimo dėl Europos tarptautinės svarbos vidaus vandens kelių plėtros techninių reikalavimų.
Krovinius galima gabenti ir Baltijos jūros priekrantės vandenimis, kur eina E-60 laivybos kelias, prasidedantis nuo Gibraltaro sąsiaurio krantų ir pasibaigiantis prie Kolos pusiasalio. Tada reikėtų Kuršių marių bei Nemuno laivybos farvaterį pagilinti iki 3 metrų. Giliavandenis kelias sudarytų sąlygas upių ir jūrų tipo laivams plaukti Baltijos pakrantėmis ir Kuršių mariomis bei Nemunu, aplenkiant sudėtingą Kaliningrado ir Lenkijos upių tinklą. Taip būtų atvertas kelias Vakarų Europos laivams. Norint tai padaryti reikia ne tik gilinti Nemuno vagą, statyti bunas, bet ir reguliuoti vandens lygį šliuzais.
Investicijos į šį vandens kelią siektų 1344 mln. 121 tūkst. litų. Anot Vidaus vandens kelių laivybos direkcijos vadovo Gintauto Labanausko, jos žymiai greičiau atsipirktų, jeigu minėti vandens lygio reguliatoriai būtų naudojami elektros energijos gamybai. Kita vertus, šį projektą įgyvendinti sudėtinga ir tarptautiniu mastu. Nemunas priklauso ne tik Lietuvai. Norint reguliuoti jo gylį, turėtume susitarti ir su Baltarusija. Upės pasikeitimams nepritaria ir aplinkosaugininkai. Jie nesutinka, kad Nemunas būtų pertvertas šliuzais ir statomos bunos. Tai, anot gamtos sergėtojų, pakeistų jo krantų aplinką, sunaikintų saugomas buveines, padarytų milžinišką žalą gamtai.
Nors ne visi galimybių studijos siūlymai bus įgyvendinti, jie, anot G.Labanausko, nubrėžė gaires ateičiai. Šiandien didžioji krovinių dalis gabenama ne vidaus vandenimis, o sausuma. Tai dar nereiškia, kad projekto sumanymų nebus galima įgyvendinti po 10 ar daugiau metų. Pasikeitus situacijai gal ir aplinkosaugininkai supras, kad pramoninė laivyba Nemunu ne kažin kieno išmonė, o gyvenimo padiktuota būtinybė.