Daugelis pagyvenusių žmonių, su kuriais teko kalbėtis apie socialinės pagalbos vienišiems jūrininkams projektą, šiai minčiai pritaria. Neprieštarauja ir daugelis instancijų, į kurias kreipėsi Jūrininkų žmonų sąjunga.
Tačiau ar moterys sugebės sėkmingai įveikti šią ilgą, įvairių biurokratinių barjerų prikaišiotą distanciją, kuri projekto gimimą skiria nuo jo įgyvendinimo? Tai priklauso ne tik nuo jų atkaklumo ir entuziazmo.
Ne prieglauda
„Šį projektą kuriame antrus metus. Ieškome vienminčių, studijuojame tokių pensionų išlaikymo Lietuvoje ir užsienyje patirtį. Koreguojame pradinius planus.
Šiandien jau suformavome nuomonę, koks turi būti pensionas. Tikrai tai bus ne prieglauda, kurioje seni, ligoti žmonės liūdnai baigia savo dienas. Bet ir ne poilsio namai ar sanatorija, kokius sovietiniais laikais išlaikė profsąjungos”, – apie projektą pasakojo Jūrininkų žmonų sąjungos direktorė Jelena Krochina.
Pasak jos, tai turi būti šviesūs, šilti, jaukūs namai, skirti maždaug 100 žmonių. Jų gyventojai – vieniši jūrininkai arba jūrininkų našlės – turi būti gerai aptarnaujami. Tačiau bus priimami ir buvę uostininkai, mokytojai, statybininkai.
Sąjungos direktoriaus pavaduotoja Dalia Dolgopolova aiškino, jog ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gydosi ne vien jūrininkai, nors jiems teikiama pirmenybė. Taip ir pensione.
„Mums patiko principas, pagal kurį įsteigti 80 vietų Senelių globos namai Žalgirio gatvėje, buvusioje žvejų poliklinikoje. Pagyvenę žmonės ten neblogai prižiūrimi, jie gali laisvai išeiti ir lankyti savo artimuosius bei draugus.
Tačiau ten eilė – vos ne penkeriems metams. Dabar Klaipėdoje yra daug žmonių, kuriems sunku nueiti į parduotuvę, pasigaminti pietus ar išsiskalbti, sumokėti už butą. Jaunimas išvyko uždarbiauti į užsienį, seneliai liko be priežiūros. Todėl mūsų idėja labai praverstų”, – sakė Dalia Dolgopolova.
Nepripažįsta bejėgiškumo
Kapitonų klubo nariai Zenonas Kaupas ir Jakubas Jakubovskis taip pat pritarė Jūrininkų žmonų sąjungos idėjai ir išvardijo kelių pažįstamų jūrininkų, kuriems reikia pagalbos, pavardes.
„Tik jūrininkai išdidūs, nenori būti „nurašyti”. Kol pastovi ant kojų, į senelių namus neis. O pensionas, kuriame kartu galėtų prisiminti praėjusius laikus, pasiklausyti gastroliuojančių artistų koncerto ar užsiimti visuomeniniu darbu, jiems labai tiktų”, – sakė jūrų kapitonas Z. Kaupas.
Buvęs žvejybos laivyno jūrininkas Edmundas Nekys gyvena vienas. Namuose dar tvarkosi pats, nors ir skauda kojas.
„Geras maitinimas, priežiūra, bendravimas su bendraamžiais – kodėl gi ne? Atsiras daug norinčiųjų, juolab jeigu bus galima išeiti į miestą, pasivaikščioti prie jūros, aplankyti draugus. Nors kol kas apie tokį pensioną negalvojau, man gerai ir savo bute”, – prisipažino jis.
Remia žodžiais
Tikėdamosi rasti realią pagalbą, Jūrininkų žmonų sąjungos vadovės lankėsi daugelyje miesto ir šalies instancijų. Pensionui reikia žemės sklypo, geriausiai mieste. Jeigu pavyktų rasti tinkamą, toliau eitųsi lengviau. Projektą būtų galima pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri skirsto socialinio fondo lėšas.
Moterys ir pačios rado kelis niekam nepriklausančius sklypus su namais vaiduokliais. Tačiau tik kovo 30-ąją, kai šį klausimą svarstys Klaipėdos savivaldybės taryba, paaiškės, ar miestas ilgalaikei nuomai atiduos juos Jūrininkų žmonų sąjungai.
„Priėmime pas mero pavaduotoją Vidmantą Plečkaitį ir „Sodros” Klaipėdos skyriaus vadovą Vidmantą Rudzevičių pajutome nuoširdų norą padėti. Jie išklausė, pateikė dalykiškų patarimų. Juk mieste išties stinga tokių pensionų vienišiems žmonėms”, – sakė J. Krochina.
Suprantama, lengviau gauti žemės sklypą Klaipėdos rajone. Tačiau pensiono gyventojams tai netinka. Jie įpratę prie miesto, daugelis norėtų nuolat lankyti gimines ar senus draugus.
Be to, pagyvenusiems žmonėms reikia nuolatinės medicininės priežiūros, jiems svarbu, per kiek laiko galėtų atvažiuoti greitoji pagalba.
„Kai kuriose instancijose į mūsų projektą žvelgė netgi įtariai. „Kam jums reikia? Kodėl būtent jūs?” Jį sugalvojome todėl, kad jo reikia žmonėms. Be to, norime sukurti darbo vietų jūrininkų žmonoms, kurios dirbs šiame pensione”, – sąjungos tikslų neslėpė D. Dolgopolova.
Moterys prašė, kad jūrininkai ir jų šeimų nariai išsakytų savo mintis bei pasiūlymus, kaip geriau įrengti pensioną.