Nuo valiutų svyravimų draudęsi gyventojai gali patirti finansinių nuostolių
Asmenims, prieš kelerius metus pasirašiusiems gyvybės draudimo sutartis, vertėtų susirasti dokumentus ir pasitikrinti, kokiomis sąlygomis buvo sudarytas susitarimas su draudimo kompanijomis. Gali paaiškėti, kad apsidraudusieji veltui tikisi sukaupti sutartyje numatytą sumą, kuri dėl dolerio kurso svyravimų bus kur kas mažesnė.
Draudėjams nerimą kelia ir artėjantis euro įvedimas.
Prognozės neišsipildė
Gyvybę apsidraudę gyventojai, kurie beveik prieš dešimt metų sudarė mišriojo draudimo sutartis, turėtų atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis susitarė su draudimo kompanijomis ir patikėjo joms pinigus. Prieš ketverius metus, kai litas buvo atsietas nuo JAV dolerio ir „pririštas” prie euro, kai kurie draudikai siūlė savo klientams pasirašyti priedus prie jau galiojančių draudimo sutarčių ir taip papildomai apsidrausti nuo lito kurso kritimo.
Daugelis to meto prognozių skelbė, kad litas, be užnugaryje buvusio dolerio, devalvuosis, tad nemažai gyventojų susigundė papildoma garantija. Tarp draudiko ir draudėjo pasirašytas priedas skelbė, kad, pasikeitus lito ir JAV dolerio oficialiam kursui, draudimo kompanija „perskaičiuos draudimo sumą bei išmokamas pagal sutartį sumas taip, kad jų vertė išmokėjimo dieną atitiktų vertę JAV doleriais sutarties sudarymo dieną”.
Draudėjas savo ruožtu įsipareigojo mėnesines draudimo įmokas mokėti perskaičiuotas taip, kad jų vertė mokėjimo dieną atitiktų vertę JAV doleriais sutarties sudarymo dieną.
Apsauga mažina išmokas
Oficiali dokumentų kalba bus labiau suprantama, jeigu ją paversime skaičiais. Sakykim, asmuo, pasirinkęs gyvybės draudimą, kasmet per 10 metų įsipareigojo mokėti 130 litų per mėnesį ir tikėjosi sukaupti 15 tūkst. litų. Nuogąstaudamas dėl lito stiprumo, draudikas sutiko šią sumą „pririšti” prie JAV dolerio, kurio kursas su nacionaline valiuta tuo metu buvo 1:4. Pasibaigus draudimo sutarčiai, jis tikėjosi gauti 3750 dolerių.
Tačiau šiandien 3750 JAV dolerių tebus kiek daugiau nei 11 tūkst. litų. Taigi kokią sumą po 10 metų turėtų atgauti draudėjas – 15 tūkst. ar tik 11 tūkst. litų?
Bendrovės „Hansa gyvybės draudimas” rinkodaros vadovas Ernestas Skeberis teigė, kad vienareikšmiai atsakyti į šį klausimą nėra lengva, nes reikia įvertinti kiekvieną konkretų atvejį ir pasirašytos sutarties sąlygas. Tačiau jeigu draudėjas pasiliko vadinamąją „dolerinę apsaugą”, tai ir išmokos litais jis gaus mažesnę sumą.
„Išmoka bus skaičiuojama pagal dienos, kai baigėsi draudimo sutartis, dolerio kursą. Jeigu JAV valiutos kursas bus didesnis, draudėjas gaus daugiau, jeigu mažesnis – mažiau”, – aiškino pašnekovas.
Jis akcentavo, kad mėnesinė draudimo įmoka taip pat turėjo būti perskaičiuota pagal dolerio kursą, tad šios valiutos kursui krentant žemyn, mažėjo ir įmokos suma. Jeigu, sakykim, įmoka prieš kelerius metus buvo 120 litų, t.y. 30 JAV dolerių, pastaraisiais metais ji turėjo sumažėti iki 90 litų.
Raginimus ignoravo
Beje, klientams buvo siunčiami laiškai, kuriuose draudėjams buvo siūloma išmokamos sumos „nebeprisirišti” prie dolerio, kurio kursas ėmė ženkliai kristi.
„Galbūt kai kurie gyventojai neatkreipė dėmesio į šiuos laiškus ar tiesiog nenorėjo, tikėdamiesi, kad dolerio kursas vėl ims kilti. Mes negalime imtis drastiškų veiksmų ir priversti klientus keisti sutarčių sąlygas be jų sutikimo”, – aiškino draudimo bendrovės atstovas, akcentavęs, kad nemažai fizinių asmenų neatsiliepė į raginimus ir pasiliko vadinamąsias „dolerines” sutartis.
E.Skeberis pripažino, kad tokias draudimo sutartis pasirinkę žmonės šiek tiek nuostolių patirs, nes tuo metu, kai doleris buvo stiprus, jų įmokos litais buvo didesnės.
„Tačiau gyventojai tam ir pasiliko tokias sutartis, nes greičiausiai tikėjosi, kad doleris gerokai pakils. Tuomet nuostolių būtų patyrusios draudimo kompanijos, nes draudėjams būtų išmokėjusios daugiau, nei šie būtų sukaupę”, – aiškino „Hansa gyvybės draudimas” rinkodaros vadovas.
Dolerio vertintojų liko nedaug
UAB „Lietuvos draudimas”, prieš kelerius metus gyvybės draudimo verslą pardavęs „Hansa gyvybės draudimui”, dar valdo iki 1997 m. liepos sudarytų gyvybės draudimo sutarčių portfelį, kuris šiuo metu yra kiek mažesnis nei 40 tūkstančių sutarčių ir kasmet mažėja. „Lietuvos draudimo” atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta teigė, kad tik nedidelė dalis sutarčių liko „pririštos” prie JAV dolerio, nes 2002 metais litą susiejus su euru, kompanija taip pat kelis kartus informavo savo klientus apie galimybę susieti sutartis su euru ir taip išvengti galimo valiutų svyravimo.
„Daugelis klientų būtent taip ir pasielgė, o keliems šimtams klientų, nepersiejusių savo sutarčių prie euro, draudimo sumą ir įmokų dydį tiesiogiai lemia JAV dolerio kurso pasikeitimai. Tarkim, sumažėjus dolerio kursui, atitinkamai sumažėja ir draudimo suma, ir draudimo įmoka”, – aiškino „Lietuvos draudimo” atstovas.
V.Lopeta akcentavo, kad minėtas sutartis turintys klientai gali bet kada atsieti jas nuo JAV dolerio ir taip išvengti kurso svyravimo įtakos.
Belaukiant euro
Nemažai pastaraisiais metais besidraudžiančių žmonių taip pat renkasi „valiutinę apsaugą”, tačiau savo išmokas sieja ne su doleriu, o su euru. Taip gyventojai tikisi išvengti nuostolių, jeigu įvedus bendrąją ES valiutą, lito kursas euro atžvilgiu būtų mažesnis.
Kokio dydžio išmokas tautiečiai gaus, sakykim, jau kitais metais, jeigu Lietuva prisijungs prie euro zonos, dar sunku prognozuoti.
Draudimo priežiūros komisijos narė Irmina Judickaitė „Kauno dienai” teigė, kad euro įvedimui rengiasi visos draudimo kompanijos. Jos kurį laiką taip pat bus įpareigotos klientams įmokų bei išmokų dydį skelbti dviem valiutomis – eurais ir litais.
„Dabar dar yra nemažai neaiškumų, nes nėra žinoma, ar Lietuvai bus leista įsivesti eurą, ir koks bus paskelbtas oficialus lito ir euro kursas. Jo laikantis ir turės būti perskaičiuotos visos draudimo įmokos bei išmokos. Didelė tikimybė, kad kursas išliks toks pats kaip ir šiandien, tačiau teoriškai jis gali būti ir kitoks”, – sakė I.Judickaitė.
Pasikeitus valiutoms, draudimo sutarčių perrašyti nereikės, nebent gyventojai pageidautų suapvalinti įmoką, kuri perskaičiavus eurais, turės kelis skaičius po kablelio.
Draudimo kompanijos jau dabar atsiriboja nuo galimų spekuliacijų apvalinant įmokas, nes tai, anot draudikų, tik pakenktų bendrovių įvaizdžiams.