Klaipėdos mokyklos ir lopšeliai-darželiai nuomoja patalpas šokių klubams, vairavimo mokykloms, religinėms bendruomenėms.
Švietimo skyriaus duomenimis, šiuo metu sutartis su 38 nuomininkais yra sudariusios 26 ugdymo įstaigos.
Nuomos kainos – skirtingos. Viena vairavimo mokykla H.Zudermano vidurinei kas mėnesį moka 100, kita vairavimo mokykla „Pajūrio” vidurinei – 200 litų, nors nuomojamų patalpų plotas yra beveik vienodas – apie 70 kv. metrų.
Šiemet tikimasi iš visų uostamiesčio ugdymo įstaigose įsikūrusių nuomininkų gauti apie 131 tūkst. litų.
Tačiau tai gali būti netikslūs duomenys. „Klaipėdai” pradėjus domėtis šia tema, paaiškėjo, kad Švietimo skyrius ne visą naudą suskaičiavo.
Jaunimo centras turi ne du, o tris nuomininkus. Be Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos ir krikščioniškojo centro „Nepajudinamas pamatas”, už patalpas moka dar ir kolekcionierių klubas.
„Nuomininkus priėmėme ne iš gero gyvenimo. Per metus gauname apie 17 tūkst. litų. Paremontuojame patalpas, nuperkame grotuvą ar kitų priemonių, reikalingų būrelių veiklai”, – sakė Jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius.
„Popieriuje” – vieną, o realiai – du nuomininkus turi Vitės pagrindinė mokykla. Tai muzikos ansamblis „Nerija”, kas mėnesį mokantis 30 litų, bei religinė bendruomenė „Gyvenimas ir ramybė”.
Pastaroji, pasak mokyklos direktorės Elvyros Stanslovaitienės, susirenka antradieniais, mokesčio nemoka, bet nusiteikusi paremti. Pavyzdžiui, žaliuzėms skirti apie 400 litų.
Mažai ką apie šią religinę bendruomenę žinanti Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Ceplienė „Klaipėdai” sakė, jog, ko gero, reikės tikslinti nuomininkų sąrašą.
Švietimo skyrius turi žinoti apie nuomininkus, tačiau dėl galutinės nuomos kainos tariasi ugdymo įstaiga ir privati firma ar asmuo.
„Nuompinigiai „pereina” per savivaldybės biudžetą, po to atitenka mokyklai ar darželiui”, – litų kelią nupasakojo J.Ceplienė.
Ji pripažino, jog švietimo įstaigoms nepakanka lėšų. Už nuompinigius remontuoja patalpas, perka lempas, stiklą langams bei kitas prekes.
Pasak J.Ceplienės, nuomininkai savo veiklą vysto dažniausiai po pietų bei savaitgaliais, netrukdydami švietimo įstaigų veiklai.
„Po pamokų mokiniai gali lankyti būrelius”, – pridūrė J.Ceplienė.