Verslininkų išradingumas ne tik padeda jiems konkuruoti tarpusavyje, bet ir verčia griebtis už galvų kalbininkus – įmonių savininkai savo bendroves vadina keisčiausiais vardais.
Rimkuose įkurti įmonę ir pavadinti ją „Davai” kaip ir padarė danų verslininkas, kliūčių, atrodo, nėra. Lietuvaičiams gerai žinomas rusiškas priežodis jam pasirodė tinkamiausias vardas naujai uždarajai akcinei bendrovei.
Juridinių asmenų registro Klaipėdos filialo vyresnioji specialistė Genovaitė Gricienė „Vakarų ekspresui” paaiškino, kad naujos įmonės vardas registruojamas, kad ir kaip jis skambėtų – svarbu, kad jis nebūtų toks pat, kaip anksčiau įregistruotos įmonės.
„Tik pasikartojančių pavadinimų ar prekės ženklų negalima registruoti. Jeigu vardas mums atrodo nepriimtinas, mes galime tik patarti, bet neturime jokios juridinės teisės atsisakyti. Po įregistravimo būtinai perspėjame, kad atsakomybę už vardą ir jo naudojimą prisiima pats įmonės savininkas”, – sakė G. Gricienė.
Ji taip pat priminė, kad pavadinimas neturėtų prieštarauti gimtosios kalbos normoms bei klaidinti vartotojus.
Pažvelgus į kai kurių uostamiestyje įsikūrusių įmonių iškabas galima ilgai dvejoti, kuo jos užsiima. Pavyzdžiui, pavadinimai „VPPK” ar „Klaipėdos moskvičius”. Pirmosios firmos vardas verčia galvoti apie policiją (Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato trumpinys – VPK. – aut. pastaba), o antrosios – apie rusiškus automobilius „Moskvich”. Tačiau abi šios įmonės – nekilnojamojo turto agentūros.
Panašių „perliukų” mieste galima aptikti daugiau. Pavyzdžiui, kirilicos – rusiškos abėcėlės – raidėmis „Carskoe selo” padabintas kavinės prekinis ženklas. Lietuvoje prekinio ženklo darymo tvarka iki šiol nereglamentuota.
Išvydę tokias iškabas kalbininkai griebiasi už galvų. Klaipėdos Savivaldybės administracijos vyriausiasis kalbos specialisto Jono Kantauto teigimu, Lietuvos verslininkai pernelyg ignoruoja gimtąją kalbą.
„Ne tik rusiškai – pažiūrėkit, kiek įmonių Klaipėdoje pavadinta anglų kalba”, – sako jis.
Anot kalbininko, pastebima tendencija, kad sulig kiekvienais metais angliškų įmonių vardų daugėja. Verslininkai taip pat pamėgo žodį „euro”, kurį naudoja pavadinimuose.
Registro centre iš verslininkų nereikalaujama pagrįsti siūlomą vardą, todėl, J. Kantauto teigimu, jų prigriebti neįmanoma.
„Pavadinimus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip užsienio kalbos žodžiai, jie aiškina kaip trumpinius – pavyzdžiui šeimos narių vardų pirmąsias raides, sugalvoja kitų priežasčių”, – pasakoja specialistas, prasitaręs, jog dėl to neverta su verslininkais ginčytis – Klaipėdoje dėl panašių priežasčių į teismą iki šiol nesikreipta.
Prieš dvejus metus buvo paruoštos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, padėsiančios išvengti panašių nesusipratimų. Tikimasi, kad jos Seime bus patvirtintos šiais metais.