Paukštėdos – grėsmingai mieli augintiniai

Pasaulyje yra priskaičiuojama apie 30 tūkstančių rūšių vorų.

Iš jų apie 800 rūšių – vorų paukštėdų. Daugelis žmonių jų visai nemėgsta, kiti bijo. Tačiau yra tokių vorų, kuriems negali likti abejingas. Tai vorai tarantulai, kitaip vadinami paukštėdos.

Kiekvienas iš jų išsiskiria savo grožiu, spalva ir dydžiu. Ir visai nebūtina jų mėgti, bet pasigrožėti tikrai yra kuo.

Viena labiausiai paplitusių, namuose laikomų rūšių yra Brachypelma Vagans.

Laisvėje šie vorai gyvena Meksikoje, Gvatemaloje, Salvadore. Tai tropinių miškų gyventojai, kurie paprastai aptinkami ant žemės, išsirausę urvus. Suaugusio voro kūno ilgis būna 6 – 7 cm, su ištiestomis kojomis jo ilgis 14 – 16 cm. Patinai lytiškai subręsta 1,5 – 2 metų, patelės – 2 – 3 metų amžiaus.

Kuo greičiau voras auga, tuo mažiau gyvena. Paskutinį kartą išsinėręs voras patinas gyvena ne ilgiau kaip metus, o patelės gyvena kur kas ilgiau.

Terariumas

Jie gali būti labai įvairūs. Svarbiausiai tai, jog bet koks terariumas turi būti uždaras, kad voras nei išliptų, nei pabėgtų. Voras puikiai laipioja tiek sienomis, tiek lubomis.

Tačiau nereikia pamiršti ir ventiliacijos. Ji būtina, kad neišdžiūtų substratas. Šis turėtų būti sudarytas iš kokosų drožlių durpių.

Tarantulai labai mėgsta kasti ir daryti urvus. Substrato ant dugno turėtų būti ne mažiau kaip 5 – 6 cm. Be to, gerai būtų įrengti vorui slėptuvę iš medžio žievės ar kokoso kevalo. Kol voriukas mažas, terariumas neturėtų būti labai didelis ir erdvus, nes paprasčiausiai savo augintinio nerasite ir nematysite. Kai voras paaugs didesnis, tuomet jam galima bus skirti daugiau vietos ir pasitelkiant visą fantaziją sukurti terariume tropinių miškų atmosferą.

Temperatūra

Reikalinga 22–26 laipsnių temperatūra, oro drėgmė – 75–80 proc. Vorai gali išgyventi ir 15 laipsnių temperatūroje, tačiau jiems bus per šalta.

Geriausias variantas turėti elektrinį termostatą, kuris palaikytų optimalią 24 laipsnių temperatūrą. Svarbiausia yra neperšaldyti voro, kai jis pavalgęs, nes šaltis gali pakenkti virškinimui. Šilumai palaikyti geriausiai tinka termokabeliai, termopagalvėlės arba vandens šildytuvai, kurie šildo ir orą, ir vandenį, ir palaiko reikalingą oro drėgnumą.

Pastarasis terariume būtinas, nes Brachypelma Vagans voras kilęs iš tropinių miškų, sausame ore jis paprasčiausiai mirs. Jei terariume šildomas ne vanduo, o substratas, rekomenduojama kas antrą dieną apipurkšti durpes vandeniu.

Apšvietimas

Tarantulas – naktinis gyvūnas. Jis medžioti ir vaikščioti eina naktį. Tačiau terariume apšvietimas būtinas tam, kad voras skirtų dieną nuo nakties. 15 – 25 vatų lemputė terariume būtų pakankama. Jei terariume pasodinote augalų, tuomet galite įrengti dienos šviesos lempą.

Maitinimas

Pagrindinis vorų maistas – tinkamo dydžio įvairūs vabzdžiai.

Dideli vorai gali ėsti mažus peliukus, mažas varles. Mėgstamiausias maistas tiek dideliam, tiek mažam vorui yra svirpliai, musės, tarakonai, žiogai. Gali ėsti ir kirminus. Valgomas vabzdys turėtų būti ne didesnis nei trečdalis ar ketvirtadalis voro kūno dydžio. Didesni vabzdžiai nerekomenduojami, nes apsunkina voro virškinimą. Smulkius vabzdžius galima duoti vorui po kelis.

Jauni voriukai maitinami du kartus per savaitę, o suaugę – vieną kartą. Dažnesnis maitinimas būtinas prieš dauginimąsi. Prieš išsinėrimą voras paprastai atsisako maisto. Tuomet reikėtų jam pasiūlyti svirpliukų praėjus po išsinėrimo 4 – 5 dienoms.

Išsinėrimas

Kiekvienas išsinėrimas vorui yra kritinis laikotarpis ir sukelia daug streso.

Kai voras ruošiasi išsinerti, paprastai jis atsisako valgio, būna nerangus ir vangus. Jauni voriukai išsineria reguliariai, vyresni vorai rečiau ir nereguliariai. Pavyzdžiui, suaugusios patelės neriasi per metus ne mažiau kartą. Po išsinėrimo vorai būna minkšti ir nesustiprėję, tuomet juos patartina maitinti tarakonais.

Dauginimasis

Po poravimosi, praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams, voro patelė padeda kiaušinių kokoną, kurį prižiūri ir nešioja iš vietos į vietą priklausomai nuo šilumos ir temperatūros.

Voriukai iš kiaušinėlių pasirodo po 3 – 12 savaičių. Voriukus iš karto po gimimo reikėtų visus atskirti į atskirus indelius. Maitinti voriukus rekomenduojama kartą per tris dienas mažesniais už juos vabzdžiais.

Ligos

Voro negalima permaitinti, tuomet jo pilvas neatlaikys kraujo spaudimo ir plyš. Tokiu atveju vorui padėti bus neįmanoma. Sunkumų gali kilti su voro išsinėrimu, tačiau jei terariume palaikoma tinkama oro drėgmė, pažeidimų išsineriant galima išvengti. Grybinės infekcijos gali užpulti vorą, jei terariume nepakankama oro ventiliacija ir žemas oro drėgnumas.

Saugumas

Visi vorai paukštėdos yra nuodingi, todėl jei bijote ar neturite praktikos, geriau voro į rankas neimti. Terariumas turi būti toks, kad voras iš jo nepabėgtų. Kai tvarkysite terariumą, voriuką reikėtų perdėti į kitą vietą ir tvarkingai sutvarkyti jo gyvenamą aplinką.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Augintiniai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Paukštėdos – grėsmingai mieli augintiniai"

  1. Darius Is UK

    Labai noreciau padekoti puslapio kurejams kurie taip issamiai aprase apie vora pauksteda, bet galetu buti ir aprasytos kitos rusys kaip ,,cili rose&#039&#039 kuri as ir auginu ir apie ji informacijos neradau nors jis yra labai papulia rus namu augintinis. 😕

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.