Vakar Lietuva pasirašė kreipimąsi dėl pasirengimo įvesti bendrąją ES valiutą
Lietuva vakar pasirašė išankstinį prašymą Europos Komisijai ir Europos centriniam bankui įvertinti, ar šalis pasirengusi nuo 2007 metų įsivesti eurą. Dokumentą planuojama išsiųsti šiandien.
Tikimasi, jog šalis atitiks Mastrichto infliacijos kriterijų, kuris gali būti pagrindinė kliūtis šaliai litą pakeisti euru jau nuo kitų metų.
Įvertinimą, ar Lietuva pasirengusi nuo 2007 metų įsivesti eurą, šalis turėtų gauti jau gegužės viduryje.
„Birželį turėtų būti ECOFIN (Europos Sąjungos finansų ministrų tarybos) posėdis, kuriame turėtų būti priimtas sprendimas ir liepą turėtų vykti ES Tarybos viršūnių susitikimas, kuriame būtų politiškai aptartas šis klausimas”, – teigia finansų ministras Z.Balčytis.
Tuo tarpu Europos Komisijos ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Choakinas Almunija šią savaitę dar kartą pareiškė abejones dėl Lietuvos pasirengimo įsivesti eurą.
„Prieš teikiant prašymą reikėtų įvertinti savo galimybes gauti teigiamą atsakymą. Komisija nesirengia daryti politinių vertinimų”, – naujienų agentūrai „Reuters” kalbėjo Ch.Almunija.
Esmė – tik pavadinimas
Ar Lietuva turės eurą jau kitais metais, dar nežinia.
Lietuviai naujos valiutos laukia su nerimu, nebūdami tikri, kad tai nepablogins jų gyvenimo. Briuselyje dirbantys šalies politikai ir pareigūnai teigia, kad Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe kuo anksčiau įsivesti bendrą Europos Sąjungos valiutą ir ramina, kad tai nesukels kainų šuolio.
Europos finansų ir biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė mano, kad Lietuva turėtų pasinaudoti proga kuo greičiau įsivesti ES valiutą. „Gali būti, kad vėliau išlaikyti Mastrichto kriterijus bus dar sunkiau. Lietuvos politika pastaruoju metu buvo pragmatiška, sudarydama palankias sąlygas šiam žingsniui. Dabar turime gerą šansą, reikėtų juo pasinaudoti”, – mano D.Grybauskaitė.
Ji priminė, kad Europos Komisija ir Europos centrinis bankas rekomendaciją šiuo klausimu pateiks greičiausiai liepos mėnesį. Komisarė teigė nelabai suprantanti dėl euro įvedimo kylančių baimių. „Euras Lietuvoje jau egzistuoja, tik kitu pavidalu”, – žurnalistams sakė komisarė, turėdama galvoje, kad litas susietas su euru, ir esame priklausomi nuo Europos centrinio banko politikos.
Anot jos, baimė dėl kainų kilimo nėra pagrįsta. „Pavyzdžiui, Šiaurės Europos šalyse įvedus eurą kainos nepakilo, tačiau Pietuose rinkos dalyviai tiesiog pasinaudojo šiuo faktu kainų padidinimui. Todėl manau, kad ir Lietuvoje, įvedus eurą, kainos neturėtų kilti. Tai gali atsitikti tik dėl spekuliacinių dalykų”, – mano D.Grybauskaitė.
Vyriausybė pati rizikuoja?
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis taip pat mano, kad euro įvedimas Lietuvai būtų tikslingas. „Mano supratimu, įsivesti eurą yra naudinga. Jeigu tai galima padaryti be skausmo ir revoliucijų”, – pridūrė jis.
Lietuvos žurnalistų paklaustas, ar nereikėtų žmonėms suteikti teisę savo nuomonę dėl euro įvedimo pasakyti referendume, V.Landsbergis sakė tokiam žingsniui nesąs linkęs pritarti.
„Žinoma, galima rengti referendumą ir galbūt viską sujaukti. Galbūt vis tiek nugalėtų sveikas protas, jeigu žmonės balsuotų „už”. Tačiau naudingą dalyką galima prarasti per populistinį jovalą”, – sakė jis.
V.Landsbergis išsakė kritikos ir Lietuvos Vyriausybei. „Viskas bus gerai, jei pati Vyriausybė nešaus sau į koją. Bet jau šovė, nes padidino įvairias išmokas tautai. Dėl to infliacija gali peržengti reikalaujamą ribą. Vyriausybė eina rizikingu keliu, pirmiausia galvodama apie savivaldybių tarybų rinkimus”, – sakė europarlamentaras.
Svarbiau – parama ir jos skirstymas
Komisarė D.Grybauskaitė pridūrė, kad dabar pagrindinis tikslas – patvirtinti Europos Sąjungos 2007-2013 metų finansinę perspektyvą. „Ir kad į Lietuvą ateitų pinigai”, – sakė ji.
D.Grybauskaitė pažymėjo, kad paramos skirstymas turi būti skaidrus. „Įvairios valstybės jį organizuoja skirtingai. Pavyzdžiui, Italijoje pinigų skirstymu užsiima 45 institucijos, bet korupcijos lygis šioje šalyje vis tiek vienas didžiausių. Manau, kad Lietuvai priimtinas centralizuotas modelis, kai atsakingi yra Finansų ministerija ir Vyriausybė.
Atsakomybė yra didžiulė. Kasmet į biudžetą grįžta milijonai nepanaudotų lėšų. Pavyzdžiui, iš Graikijos buvo grąžintos milijoninės lėšos, kai statant olimpinius objektus užfiksuota pažeidimų statybose. Pinigus grąžina visi mokesčių mokėtojai, visa tauta”, – sakė komisarė.
Balansuoja ant ribos
Lietuva planuoja įsivesti eurą 2007 metų sausio 1 dieną. Tai įvyks, jei šalis atitiks Mastrichto sutarties infliacijos kriterijų. Šį rodiklį sudaro trijų ES šalių, kuriose mažiausia vidutinė metinė infliacija, infliacijos vidurkis plius 1,5 procentinio punkto. Sausio mėnesį šis infliacijos kriterijus buvo 2,6 procento.
Kaip pranešė Statistikos departamentas, Lietuvoje vasario metinė infliacija (vasarį, palyginti su 2005 metų vasariu) siekė 3,3 proc., o vidutinė metinė infliacija (paskutinių 12-os mėnesių vidutinė infliacija, palyginti su ankstesniuoju 12-os mėnesių laikotarpiu) buvo 2,8 proc.
Praėjusią savaitę Lietuvos atstovai susitiko su Europos centrinio banko (ECB) prezidentu Žanu Klodu Trišė. Po susitikimo finansų ministras Zigmantas Balčytis pripažino, kad Lietuvai, nepaisant jos ekonominio augimo, jokių lengvatų nebus taikoma.
Lietuva infliacijos kriterijus atitiko šešerius metus, tačiau dabar, anot Z.Balčyčio, dėl padidėjusių energetinių išteklių infliacija padidėjo 1 proc.
Lietuva tikisi, kad skaičiuojant Mastrichto infliacijos kriterijų, nebus įvertinama Lenkijos infliacija. Šioje šalyje kainos dirbtinai sumažintos dėl valiutų kurso pakeitimo, taip pat sumažėjo ir infliacijos rodiklis.
Baubas dėl kainų
Sunku pasakyti, kiek lietuvių pritaria euro įvedimui, nes skirtingose apklausose gaunamai nevienodi rezultatai. Vienur nurodoma, kad euro įvedimui pritaria 55 proc. lietuvių, tačiau kitoje apklausoje – kad 51 proc. tam nepritaria (pritaria tik 34 proc.). Pernai atlikus nuomonės tyrimus net 80 proc. respondentų nurodė manantys, kad po euro įvedimo kainos kils.
Kaip parodė Europos Komisijos 2002 metų pabaigoje atliktas tyrimas, euro įvedimas arba neturėjo įtakos kainoms, arba ji buvo nedidelė. Statistika rodo, kad pirmaisiais metais po naujos valiutos įvedimo euro zonos šalių infliacija siekė 2,3 proc. Didžiausia infliacija buvo Airijoje (4,7 proc.)
Tas pats tyrimas rodo, kad 80 proc. euro zonos gyventojų manė, kad dėl euro įvedimo kainos smarkiai pakilo. Daugelis manė, kad kainos pakilo net iki 50 procentų. Tačiau, kaip teigiama tyrime, bendras kainų lygis iš tikrųjų padidėjo tik daugiau kaip 2 proc.
Bene labiausiai euro įvedimą pajuto olandai, kur naujos valiutos pasirodymas kainas padidino 0,6 proc. Visose euro zonos valstybėse pabrango automobilių remonto, kirpyklų, kitų paslaugų kainos. Kainos kavinėse ir restoranuose didėjo greičiau nei kitose srityse. Vos tik įvedus eurą Graikijoje maisto produktai pabrango 3,35 proc., bet vėliau kainos ėmė mažėti.