Lietuva patvirtino ilgalaikį oro transporto verslo plėtojimo planą
Vyriausybės Tranzito komiteto posėdyje buvo pritarta Civilinės aviacijos strategijai liberalizuotoje rinkoje iki 2015 metų. Strategijoje numatoma sudaryti prielaidas efektyviai oro transporto plėtrai, suteikti galimybes įmonėms jungtis ir konkuruoti ES rinkoje bei integruoti Lietuvos oro transportą į daugiarūšio Europos keleivių ir krovinių tranzito sistemą. Taip pat numatoma tobulinti Lietuvos oro uostų valdymo sistemą, siekiant užtikrinti šalies oro uostų konkurencingumą regione ir pritaikyti juos prie dinamiškai besikeičiančių makroekonominių sąlygų.
Rytdiena kelia ūpą
Iki šiol Lietuvos oro transporto plėtros strategija buvo tik atskirais fragmentais įtraukta į Lietuvos ūkio plėtros iki 2015-ųjų ilgalaikę strategiją. Jai Vyriausybė pritarė 2002-ųjų birželį, tačiau šiame dokumente nebuvo detaliai numatytos oro transporto plėtros strategijos įgyvendinimo priemonės. Siekiant užpildyti šią spragą, naujai įvertinti Lietuvos oro transporto sektoriaus plėtros tikslai ir priemonės bei numatyta užtikrinti Lietuvos oro transporto sektoriaus konkurencingumą tenkinant didėjančius poreikius tiek Lietuvos, tiek ES oro transporto paslaugų rinkoje.
„Strategija užtikrins kokybiškų paslaugų ekonomiškai pagrįstomis kainomis teikimą, garantuos tarptautinius keleivių ir krovinių vežimo saugos standartus, skatins šalies socialinę bei ekonominę raidą”, – dėstė Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas.
Dokumento rengėjai daug dėmesio skyrė verslo aplinkai šiame ūkio sektoriuje ir išnagrinėjo visas stipriąsias bei silpnąsias civilinės aviacijos puses. Atkreipiamas dėmesys, kad, Lietuvai tapus ES nare, susidarė palankios sąlygos konkurencijai, verslo kontaktų, keleivių ir krovininio oro transporto plėtrai. Didžiausią įtaką tam turi spartus mūsų šalies ekonomikos augimo tempas ir optimistinės ateities prognozės, papildomos saugumo bei politinio ir ekonominio stabilumo garantijos, susijusios su Lietuvos naryste NATO ir ES. Prisijungimas prie Šengeno susitarimo gyventojų mobilumą bendros ekonominės erdvės ribose padidins dar labiau.
„Akivaizdu, kad pastaruoju metu didėja Lietuvos gyventojų perkamoji galia ir vidutinių vartojimo išlaidų struktūros pokytis – išlaidos poilsiui ir kultūrai išaugo nuo 2,6 proc. 1996-aisiais iki 4,4 proc. 2004-aisiais. Asmeninės gyventojų išlaidos poilsinėms bei pažintinėms kelionėms oro transportu priskiriamos šiai išlaidų grupei. Keleivių ir krovinių srautus ateityje turėtų auginti Klaipėdos ir Kauno laisvosios ekonominės zonos, jau dabar traukiančios užsienio investicijas”, – pastebima dokumente.
Teikiančios vilties perspektyvos
Nors kontinentinėje Vakarų Europoje oro transportui vis didesnę konkurenciją sudaro geležinkelis, dėl lėtos Lietuvos geležinkelio integracijos į ES sistemą bei skrydžių kainų mažėjimo, oro transportas turi galimybę pasinaudoti didėjančiais keliaujančiųjų srautais.
Svarbiu sėkmingos mūsų šalies civilinės aviacijos plėtros aspektu laikoma ir tai, kad Lietuvoje yra pakankamai daug aukštos kvalifikacijos specialistų – lakūnų, technikų bei oro navigacijos ekspertų. Lietuva, vienintelė iš Baltijos šalių, turi aukštąją aviatorių rengimo mokyklą (A.Gustaičio aviacijos institutą) su savo pakankamai gera baze, mokomaisiais lėktuvais, įranga bei aerodromu. Aviacijos specialistų kvalifikacijos rengimo sistema atitinka ES standartus.
Tas pats pasakytina ir apie orlaivių techninio aptarnavimo ir priežiūros bazę. Lietuvoje veikiančios įmonės turi sertifikatus, leidžiančius atlikti itin sudėtingus orlaivių techninio aptarnavimo darbus.
Nemažai vilčių siejama su orlaivių gamybos pramone. Šiuo metu ji sudaro labai nedidelę visos šalies pramonės dalį, tačiau ji yra imli mokslo ir technikos naujovėms, jai nereikia daug žaliavų, sukuriama didelė pridėtinė vertė. Europoje tik dvi šalys – Vokietija ir Lietuva gamina aukščiausios klasės sklandytuvus.
Sukaupta patirtis, sukurtas pasaulinis „Sportinės aviacijos” atstovų tinklas sudaro palankias galimybes plėsti šią veiklą, gaminant ne tik sklandytuvus, bet ir nekomercinius lėktuvus.
Modernia vadinama mūsų šalyje esanti ir oro navigacijos sistema, leidžianti patikimai organizuoti tiek karinių, tiek civilių orlaivių eismo valdymą. Atlikta valstybinės įmonės „Oro navigacija” modernizacija ir integrali skrydžių valdymo sistema leidžia šiai įmonei pretenduoti tapti tarptautiniu regioniniu skrydžių valdymo centru.
Strategijoje nurodoma, kad tiesioginis civilinės aviacijos poveikis Lietuvos ekonomikai siekia 388,909 mln. litų, o netiesioginis – 269,436 mln. litų.
Minusų sąrašas
Aplinkybėmis, kurios gali turėti neigiamos įtakos oro transporto plėtrai, vadinama nepatogi Lietuvos geopolitinė padėtis – buvimas ES pakraštyje. Vilnius, kaip sostinė ir pagrindinio Lietuvos oro uosto vieta, Europos miestų klasifikacijoje nusileidžia ne tik Varšuvai, bet ir Rygai, Minskui bei Talinui. Specialistų manymu, mūsų šalies tarptautinių oro uostų sistema nėra optimali pagal savo teritorijos dydį ir geografiją. Padėtį pakeisti galėtų realus Vilniaus – Kauno dvimiesčio plano įgyvendinimas.
Tam tikru stabdžiu laikoma tai, kad po ES plėtros pasikeitė oro transporto veiklos reguliavimo principai. Tarp Bendrijos šalių panaikinta dvišalių oro susisiekimo sutarčių sistema mažina vietinių aviakompanijų konkurencinį pranašumą ir sudaro palankesnes sąlygas kitų šalių aviakompanijoms plėsti Lietuvos rinkos dalį vietinių vežėjų sąskaita. Nėra rinkodarinio bendradarbiavimo tarp vietinių aviakompanijų ir oro uostų, siekiant pritraukti keleivių srautus į Lietuvą.
Specialistai atkreipia dėmesį į tebeegzistuojančią riziką, kad vėl pasikartos teroristiniai išpuoliai, nukreipti į aviaciją arba ją panaudojant kaip masinio naikinimo ginklą. Tai neabejotinai neigiamai paveiktų tiek pasaulinę oro transporto rinką, tiek turėtų šalutinį poveikį Lietuvai.
Žinoma, neigiamos įtakos oro transporto plėtrai gali turėti ir pasauliniai ekonomikos nuosmukiai ir krizės, kurios turi tiesioginę įtaką verslo kelionių oro transportu skaičiaus mažėjimui bei netiesioginę įtaką asmeninėms poilsinėms-pažintinėms kelionėms.
Įtakos turi ir kitų šalių oro vežėjų įsigalėjimas Lietuvos rinkoje. Vietinio vežėjo dominuojančios pozicijos praradimas ir nesugebėjimas pritraukti užsienio investuotojų reikštų, kad Lietuva netenka tos BVP dalies, kuri yra sukuriama parduodant oro pervežimo paslaugas, ir pereinama prie šių paslaugų importo iš kitų šalių.
Reformų scenarijus
Stipriųjų ir silpnųjų pusių bei grėsmių ir galimybių analizė atskleidė, kad pagrindinės Lietuvos civilinės aviacijos silpnosios pusės yra susijusios su oro uostų, kaip didžiausių infrastruktūros įmonių, pajėgumų ir verslumo filosofijos trūkumu.
„Norint ištaisyti šią padėtį reikia pradėti spręsti Lietuvos tarptautinių oro uostų sistemos optimizavimo klausimą, siekiant sukurti modernių oro uostų kompleksą, leisiantį funkciškai integruoti įvairias transporto rūšis, kurios būtų patogios tiek keleiviams, tiek aviakompanijoms ir sudarytų Lietuvos civilinei aviacijai prielaidas tapti globalaus verslo aktyviąja dalimi”, – sakoma strategijoje.
Atkreipiamas dėmesys, kad, pagal sukurtų paslaugų ir produktų vertę, didžiausią dalį Lietuvos civilinės aviacijos sektoriuje užima įmonės, kurių veikla yra susijusi su keleivių ir krovinių vežimu bei šių vežimų aptarnavimu. Antai bendra civilinės aviacijos sektoriaus įmonių apyvarta 2003-iaisiais siekė beveik 400 mln. Lt. Iš jų apie 85 proc. sudarė keturių įmonių apyvarta – „Lietuvos avialinijos”, aviakompanija „Lietuva”, Vilniaus oro uostas ir „Oro navigacija”. Todėl modeliuojant civilinės aviacijos raidą didžiausią dėmesį reikia skirti tiems sistemos nariams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su keleivių ir krovinių vežimu.
Susisiekimo ministerijos specialistai ragina atlikti oro uostų plėtros studiją, peržiūrėti dabartinę oro uostų investicijų ir pelno panaudojimo tvarką, išanalizuoti galimybes daryti atidėjimus į specialų oro uostų komplekso modernizavimo fondą. Šio komplekso modernizavimas turėtų būti finansuojamas ne tik valstybės, bet ir privačių investuotojų lėšomis. Preliminariais skaičiavimais, trijų didžiausių Lietuvos oro uostų plėtrai finansuoti reikia nuo 176 mln. iki 750 mln. litų. Įgyvendinus patį ambicingiausią plėtros projektą, būtų gerokai – iki 3,49 mln. keleivių per metus padidintas Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų pralaidumas (pernai Lietuvos oro uostai aptarnavo 1,4 mln. keleivių – 30,7 proc. daugiau nei 2004-aisiais).
Už šiuos pinigus siūloma modernizuoti Kauno, Palangos, Vilniaus oro uostų infrastruktūrą, siekiant tobulinti skrydžių saugos ir aviacinio saugumo lygį, pagerinti orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo sąlygas. Taip pat reorganizuoti valstybės įmones, valdančias tarptautinius oro uostus, įsteigiant vieną oro uostus administruojančią įmonę, jos pajamas naudoti tolygiai šių oro uostų modernizacijai.
Atsižvelgiant į ES skatinamą intermodalinių pervežimų vystymą, oro uostų komplekso kūrimas turi būti derinamas su greitojo susisiekimo geležinkelio linijos Vilnius-Kaunas modernizavimu. Taip panaikinama strateginė Lietuvos aviacijos silpnoji pusė, susijusi su ES neigiama nuostata dėl oro uostų statybos šalyse finansavimo. Kauno oro uosto plėtrą sieti su LEZ, multimodalinio centro, Europinės vėžės geležinkelio bei greitojo traukinio koncepcijos įgyvendinimu. Pagal programą užsakomuosius ir pigių skrydžių aviakompanijų keleivinius reisus vykdyti iš Kauno oro uosto.
Strategijos kūrėjai žada pertvarkyti VĮ „Oro navigacija” bei oro uostus administruojančią valstybės įmonę į akcines bendroves bei modernizuoti skrydžių valdymo, ryšių, stebėjimo įrangą, įdiegti oro eismo paslaugų kokybės ir saugos vadybos sistemas.
Beje, ES šalių patirtis rodo, kad sėkmingai dirba tie oro uostai, kurie yra vystomi šalia esančioje teritorijoje kuriant verslo-technologijų parkus. Todėl manoma, kad Lietuvoje šalia oro uostų taip pat turėtų būti kuriamos panašios struktūros, kuriose veiktų oro transportui paklausios pramonės šakos – kompiuterių gamybos ir programinės įrangos kūrimo, tiksliųjų prietaisų gamybos, mokslinių tyrimų ir produkto vystymo. Ekspertų teigimu, su oro transportu taip pat glaudžiai susiję tokie pramonės sektoriai kaip leidyba ir spauda, tiksliųjų ir optinių įrankių gamyba, komunikacijos, draudimas, finansai.
Vilniuje ledai pajudėjo
Kaip sekasi realizuoti strateginius planus, netrukus bus galima pamatyti plika akimi atvykus į Tarptautinį Vilniaus oro uostą (TVOU). Šios įmonės bei Susisiekimo ministerijos vadovai neseniai pristatė pagrindinių Lietuvos oro vartų rekonstravimo projektą. Įgyvendinant jį, TVOU šiais metais bus pradėtas statyti ir 2007-aisiais baigtas naujas keleivių terminalas ne Šengeno sutarties šalių piliečiams. Preliminari terminalo statybos vertė – 110 mln. Lt.
Susisiekimo ministerijos sekretoriaus V.Šalausko teigimu, naujasis terminalas ne tik padės užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų vykdymą dėl ES sienos saugumo pagal Šengeno nustatytus reikalavimus, bet ir leis oro uostui teikti kokybiškas paslaugas.
Pirmame naujojo terminalo aukšte bus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), muitinės tarnybinės patalpos bei išvykstančių keleivių bagažo aptarnavimo skyriai.
Antrasis terminalo aukštas bus skirtas išvykstantiems keleiviams (registravimas, patikra, laukimo salės, kavinės, parduotuvės). Trečiame aukšte bus verslo klasės keleivių, labai svarbių asmenų (VIP) salės, taip pat kavinės bei parduotuvės.
Planuojama, kad terminalo plotas bus 14 tūkst. kvadratinių metrų. Statybos darbus ketinama pradėti šių metų balandį ir baigti 2007 metų spalį. Paraiškas dalyvauti konkurse ir statyti šį objektą pateikė penkios Lietuvos bei užsienio kapitalo bendrovės.
Oro uosto direktoriaus Mindaugo Ivanausko teigimu, šioms statyboms, kurių metu orlaiviai kils ir leisis įprastu režimu, bus skolinamasi maždaug 50-60 mln. litų.
TVOU projektui yra „rezervuota” apie 20 mln. litų Šengeno fondo parama. Dar apie 20 mln. litų tikimasi investuoti atgavus skolą iš didžiausios šalyje oro bendrovės „Lietuvos avialinijos”.
Lėktuvų skrydžių koordinavimu užsiimanti VĮ „Oro navigacija” savo ruožtu jau baigė dalies Vilniaus oro uosto navigacinės lėktuvų tūpimo sistemos modernizavimą, į kurį investavo apie 3 mln. litų. Įmonės generalinis direktorius Algimantas Raščius teigė, kad galutinai orlaivių nusileidimo sistemos atnaujinimas Vilniaus oro uoste turėtų būti užbaigtas pavasarį. Visa projekto vertė – 9,09 mln. litų, jis įgyvendinamas kartu su tarptautine korporacija „Thales”.
Įgyvendinant projektą sostinės oro uoste planuojama pakeisti morališkai pasenusią sovietinę lėktuvų tūpimo sistemą modernia, kuri padės orlaiviams automatiniu režimu nusileisti esant maždaug 40 proc. prastesniam minimaliam matomumui negu dabar.
Šiais metais iš viso investicijoms „Oro navigacija” žada skirti apie 19 mln. litų.