Vaikystės šalies prezidentai

Kauno lėlių teatro muziejui suteiktas teatro įkūrėjų Valerijos ir Stasio Ratkevičių vardas

Savo pirmuosius žingsnius šis vaikams skirtas teatras žengė Marijampolėje (tuomet Kapsuke) 1958 metais. Tada dviejų dramos aktorių Stasio Ratkevičiaus ir Valerijos Gruodytės-Ratkevičienės namų teatrėlyje puoselėta idėja tapo realybe – įvyko pirmojo lėlių spektaklio „Stebuklingasis Aladino žibintas” pagal pasakų knygą „Tūkstantis ir viena naktis” premjera. „Stebuklingojo Aladino žibinto” ir daugelio kitų spektaklių personažus dabar galima pamatyti 1994 metais Kauno lėlių teatre įkurtame Lėlių muziejuje.

Buvo tarsi baltoji metraštininkė

Pagrindus šiam muziejui padėjo dabar jau a.a. Valerija Ratkevičienė, ilgametė Kauno valstybinio lėlių teatro aktorė ir pedagoginės dalies vedėja. „Pagal tuometinius reikalavimus jau nevaidinamo spektaklio inventorius turėjo būti nurašomas, kitaip tariant sunaikinamas. Tačiau Valerijos Ratkevičienės rūpesčiu visa tai išliko. Ji tarsi koks sielininkas plukdė būsimojo muziejaus eksponatus į saugų krantą, kad jų nenusineštų užmaršties srovė”, – sakė Lėlių teatro vadovas Sigitas Klibavičius.

Dvylika metų šiuo muziejumi rūpinasi aktorė Elena Žekienė, padedama kolegės Ramutės Kabelkaitės. „Pagal čia sukauptą medžiagą parašyta keletas diplominių, bakalauro, magistro darbų. Vaikams mes ne tik rodome eksponatus, bet ir vaidiname, pasakojame, kaip vedžiojama lėlė. Šiandieninės Lėlių muziejaus vardynos bent nedidele dalimi įamžina kruopštų ir pasišventusį Valerijos Ratkevičienės, kuriai kovo 14 dieną būtų sukakę 90 metų, triūsą”, – iškilmingoje popietėje kalbėjo E.Žekienė.

Palydi vaikus į gyvenimo kelią

Name prieš Lėlių teatrą gyvenantis 89 metų žilagalvis maestro Stasys Ratkevičius ir dabar dažnai užsuka į jį. Vakarykštės iškilmės teatre jo įkūrėją paskatino pasakyti: „Tai nuostabus būdas padėkoti už mūsų darbą. Aš viliuosi, kad į Lėlių teatrą ateinantys maži vaikai ir ateityje galės savo kelyje pasišviesti čia gautais gėrio žiburėliais. Norėtųsi, kad iš čia jie visada išsineštų supratimą, kas yra scena ir su kokia atsakomybe į ją einama. Kad suvoktų – tikrosios žvaigždės nėra vienadienės”.

Iki įkuriant Lėlių muziejų, 1989-aisiais Kultūros ministerijos nurodymu 81 eksponatas iš Kauno lėlių teatro buvo perduotas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui. „Mačiau, kaip išsiskirdama su lėlėmis Valerija Ratkevičienė kiekvieną glostė tarsi vaiką… Matyt, teisingiausia, kad likusieji spektaklių personažai tęsia savo gyvenimą būtent toje vietoje, kur gimė, – Kauno lėlių teatre”, – sakė vilniškio muziejaus lėlių edukacinių programų vadovė Daiva Krutulienė.

Lėlių muziejuje sukaupta daugiau nei 800 lėlių ir kaukių. Be jų, čia esama dekoracijų ir butaforijos detalių, spektaklių dailininkų eskizų, spaudos rašinių, suvenyrų, padėkų, garbės raštų, kūrybinės veiklos metraščių ir kitos medžiagos, susijusio su teatro istorija.

Spektaklių personažai tebėra aktyvūs

„Kai kurios lėlės, prieš patekdamos į muziejų, žiūrovams vaidino net 600 kartų. Tokios rekordininkės yra spektaklių „Mergelė Gulbelė”, „Zuikių mokykla” lėlės. Daugiausiai titulų pelnė muziejuje saugomas spektaklis „Eglė žalčių karalienė”. Toliausiai – į Lotynų Amerikos šalis buvo nukeliavusios lėlės, vaidinusios „Zuikių mokykloje” ir „Velnių malūne”, – primena Sigitas Klibavičius.

Muziejaus lėlės nuolat dalyvauja teatralizuotose popietėse „Pasakų skrynia”, „Svečiuose pas Skudurinę Onutę”, tradicinėse teatro šventėse „Šypsos lėlės ir vaikai”, „Į Pasakų šalį – su fotoaparatu”, socialiai remtinų šeimų bendrijų renginiuose, mokymo ir ugdymo programose.

Šio mažo, bet svarbaus estetinio lavinimo židinio šilumą ir šviesą paliudijo šventinės popietės svečių – Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės, Senamiesčio pradinės mokyklos vaikų dramos būrelio vadovės Aušros Reklaitienės, buvusios teatro dailininkės, žinomos vilnietės menininkės Jūratės Stauskaitės, VDU Socialinio darbo instituto direktoriaus monsinjoro Artūro Jagelavičiaus nuoširdūs žodžiai ir linkėjimai.

„Valerija šiandien labai džiaugtųsi. Jai kiekvienas renginys teatre buvo didelė šventė”, – virptelėjusiu balsu ištarė Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėjas Stasys Ratkevičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , .

2 atsiliepimai į "Vaikystės šalies prezidentai"

  1. Aurimas B.

    Visas straipsnis yra tiesa žodis į žodį. Pats dirbu veterinarinėje srityje ir tikrai suprantu kiek perdaug išpūstas reikalas, dėl paukščių gripo. Žinoma savisaugos reikalus privalo žinoti kiekvienas žmogus, tik nereiškia jog rastas negyvas paukštis turi butinai sirgti gripu. O ypač kai dabar turime žiemos metą, kuris yra ganetinai sunkus paukščiams. Tikimybe susirgti nera didelė, jei ir turite kontakta su paukščiais. Paukščiai yra visur… tai iš dalies imuniteto reikalas…Turi žmonija užkrečiamų ligų daugybę ir dar baisesnių, bet tai nereiškia, kad jomis susirgsime. Tas pat ir su paukščių gripu, tai bent jau kolkas paukščių liga, taigi , galime nuo jų daugiau atsiriboti, bet nereiškia , kad turime juos naikinti, naikinti visus, visus, kurie dažniausia net neserga…

  2. Giedrius

    sitas pauksciu gripas – visuotine psichoze. gyvenu mieste, bet savaitgali teko nuvaziuot i kaima. pasibaisejau. zmones rimtai sneka apie lizdu naikinima ir kitokias priemones tariamam virusui sustabdyti. blogiausia yra tai, kad kaimieciai tiki pirmu informacijos saltiniu kuris juos pasiekia. deja jis gali buti ir neteisingas. jie nesistengia pazvelgti isituacija is kitos puses ir su sveiku protu pamastyti. nezinau ka cia nori padaryti ziniasklaida pusdama toki burbula is sito gripo. nuo paprasto zmoniu gripo kasmet mirsta milijonas znoniu, bet kazkodel nepradedame kiekvieno uzsikretusio saudyti. susimastykit zmones!!!

Komentuoti: Giedrius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.