Turbūt visiems nusibodo šaltis ir sniegas. Pasiilgome šilumos ir gerų netradicinių filmų. Ir vieną, ir kitą žada atnešti būtent kino šventė. Kovo 23-balandžio 6 dienomis Vilnių vėl aplankys jau tradicinis ir solidžiausias Lietuvoje tarptautinis filmų festivalis „Kino pavasaris`06”. Šiemet jis perkeltas į „Forum Cinemas Vingis” kino sales.
Šiame kinoteatre kovo 9-ą dieną festivalio organizatoriai surengė spaudos konferenciją, kurios metu supažindino žurnalistus su renginio planais, koncepcija, programa.
Festivalio direktorė Vida Ramaškienė:
„Svajoju, kad 2009-aisiais, Vilniaus, kaip Europos kultūros sostinės, metais „Kino pavasaris” bus panašesnis į prestižinius festivalius: filmai bus rodomi keliuose kino teatruose, galėsime pasigirti tarptautiniu žiuri ir daugybe svečių, žymių aktorių. Kol biudžetas ribotas, mes nusprendėme geriau atvežti penketą gerų filmų nei vieną vidutinio ryškumo žvaigždę.
Neišsaugojus „Lietuvos” kino teatro galėjome daryti festivalį kitur, bet tai būtų maištas dėl maišto. Pirmenybę atidavėme kinui kaip menui ir nuostatai, kad gerą kiną reikia žiūrėti kino teatre. „Coca Cola Plaza” ne priešiška institucija. Tiesiog kitokia dėl savo formuojamo repertuaro. Kitoniškumas yra gerai, nes yra daug žmonių, mėgstančių Holivudo produkciją ar tiesiog komercinius filmus. Blogai tampa tada, kai nebėra iš ko rinktis, o vienintelis rinkos žaidėjas tampa monopolistu. Šiuo atveju pagrindinis kaltininkas yra ne egzistuojantys „Forum Cinemas” kino teatrai, o valdžia, leidusi sukurti šiandieninę situaciją.”
Sėkmingą Vidos Ramoškienės bendradarbiavimą su „Forum Cinemas” paliudijo ir šios organizacijos projektų vadovas Gintaras Plytnikas, šiais metais prisijungęs prie festivalio organizatorių grupės, kurios narių skaičius – 13. Spaudos konferencijoje G.Plytnikas patvirtino, kad kino teatras išsaugos palankias festivalio seansų kainas: perkant bilietą į vieną filmą, jis kainuos 10 litų, nusprendusiems įsigyti abonementą, bilietai kainuos tik po 6 litus.
„Kino pavasario` 06” filmai bus rodomi 3-ose salėse, kurios bus atskirtos nuo kitų taip, kad susidarytų festivaliui reikiama šventinė erdvė. Čia veiks speciali kavinė, kur žiūrovai, žurnalistai galės bendrauti, dalintis įspūdžiais. Atskiri filmai bus parodyti „Skalvijos” kino teatre.
Programos sudarytojai Edvinas Pukšta ir Tomas Ramanauskas trumpai pristatė filmus, kurių sąrašas – tikrai įspūdingas. Festivalio programoje – 52 kūriniai. Tiksliau – 51 ir vienas filmas-siurprizas, kurio pavadinimas kol kas įslaptintas. Festivalio atidarymui pasirinktas visiems žinomo italų režisieriaus Roberto Benigni („Gyvenimas yra gražus”) nauja ir jau populiari komedija „Tigras ir sniegas”.
Rubrikoje „Asmenybės ir debiutai”- naujausi garsių meistrų darbai:
Gus Van Santo – „Paskutinės dienos” – inspiruotos „Nirvanos” lyderio Kurto Cobaino kūrybos ir žūties;
Michaelio Hanekes trileris „Paslėpta” 2005 metais gavęs „Feliksą” už geriausią metų Europos filmą;
Kim Ki Duko drama „Lankas”;
Brolių Dardenų – jau tapusių Kanų festivalio nuolatiniais favoritais – naujausia socialinė drama „Vaikas”.
Greta įžymybių-jaunų kinematografininkų darbai, tapę kino atradimais:
slovėno Jano Cvitkovičiaus „Nuo grabo iki grabo”;
Trijų belgų režisierių Dominique Abel, Fiona Gordon, Bruno Romy tragikomiška istorija apie šaldytuve uždarytą moterį, kurios visai nepasigenda namiškiai. Istorija, kurioje beveik apsieita be dialogų – „Ledkalnis”;
Dano Ole Christian Madsen „Šiaurės jėga” – pretenduoja tapti tokiu pat jaunimo kulto objektu,kaip tai pavyko „Traukinių žymėjimui” ar „Pont-Neuf tilto meilužiams”;
Negalima nepaminėti Bennett Millerio biografinio filmo „Kapotė”, jau spėjusio susirinkti BAFTA, „Auksinių gaublių” ir net „Oskarų” apdovanojimus.
Šiemet bus daug atskirų rubrikų, nes filmai tiesiog prašosi grupuojami pagal bendrus požymius:
Matysime „Šokiruojantį kiną”, kuriam galima priskirti kontraversišką rumuno Cristi Puiu komediją (!) „Pono Lazaresku mirtis”, kurioje tris valandas beveik realiu laiku matome žmogaus iškeliavimą anapilin.
Nežinau kokiai programos temai organizatoriai priskirs olando Hany Abu Assado juostą „Rojus čia”. Bent pasaulio visuomenę šis drąsus pasakojimas apie du Palestinos savižudžius tikrai šokiravo ir filmas buvo uždraustas rodyti ne vienoje šalyje. Atšauktas iš nominantų „Oskarams”.
Festivalio programoje bus daug komedijų. Joms irgi suteikta atskira vieta programoje.
Labai daug filmų apie vaikus, kur vaikai vaidina pagrindinius vaidmenis, bet kūriniai skirti daugiau suaugusiam žiūrovui (tikrais faktais paremtas lenkų kino pasakojimas „Aš esu”, rež. Dorota Kedzierzawska, emocingas mongolų/vokiečių „Geltonojo šuns ola”, rež. B.Davaa).
Atskiroje rubrikoje bus rodomi dokumentiniai filmai. Čia žiūrovų dėmesio turėtų susilaukti tiek rimtesnės intonacijos brito Gary Tarno „Juoda saulė”, pasakojanti apie menininką, nenustojusį gyventi ir kurti po to,kai jis apako nelaimingo atsitikimo metu, tiek linksmoji „Šutkos rekordų knyga” (rež. Aleksandar Manic, Čekija), patiksianti visiems Emiro Kusturicos gerbėjams.
Lietuvių kinas festivalyje taip pat bus pristatytas. Matysime naujausius Gyčio Lukšo, Janinos Lapinskaitės, Kristijono Vildžiūno, Romo Lileikio filmus.
Pripažinsiu, sunku man susekti, ką priskirti kokiai rubrikai, žanrui. Tai daugiau renginiui tiesiog privalomas formalumas. Įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvenantys ir dirbantys kinematografininkai taip nustebina tiek turinio įvairove, tiek savo kūrinių formos originalumu, jog sprausti kiną į kažkokius rėmus tiesiog nelabai norisi. Norisi tiesiog kviesti ta kiną žiūrėti.
Kiekvienas „Kino pavasario`06” filmas –tai originalus įvykis, kuriantis savo rubriką ir temas, ir net revizuojantis įtvirtintus žanrus.
Tuo ir džiugina šis festivalis. Sutelkus dėmesį į neseniai vykusią Oskarų ceremoniją, atrodo,kad paskutinių metų kinas telpa tik į socialinės-politinės krypties sąvoką. „Kino pavasaris`06”, vykdydamas Lietuvos žiūrovams itin svarbią švietėjišką misiją, neapsiriboja vien Amerikos ar Europos filmais. Ištikimas „festivalių festivalio” formulei, jis parodo geriausius naujus filmus, apdovanotus didžiausiuose pasaulio festivaliuose (Kanų, Berlyno, Venecijos) neaplenkdamas jokio pasaulio geografinio taško, jokio reikšmingo filmo ar įvykio. Tokiu būdu atnešdamas i Lietuvą kartu su taip laukiamu pavasariu tai, ko niekur nepamatysime. Visą įvairiaspalvį šiuolaikinio kino paveikslą, manau, eilinį kartą paneigiantį gandus apie jo krizę.
eisiu eisiu eisiu 😯 🙂