Balandžio pabaigoje Lietuvos kino teatruose startuos naujausias trilogijos „Matrica” kūrėjų filmas „V – tai vendeta” (V For Vendetta). Filmas, kurio scenarijų parašė garsieji broliai Andy ir Larry Wachowski, yra sukurtas remiantis kultiniais Alano Moore komiksais, o pagrindinius vaidmenis jame atliko Natalie Portman, Hugo Weavingas, Stephenas Rea ir Johnas Hurtas.
Natalie Portman, vaidmeniui šiame filme paaukojusi savo ilgus gražius plaukus, kalba apie iššūkius, su kuriais teko susidurti filmuojantis futuristinėje juostoje „V – tai vendeta”.
Kuo tave sužavėjo scenarijus? Gal buvai skaičiusi Alano Moore komiksus?
Komiksus perskaičiau tik po to, kai jau buvau skaičiusi filmo scenarijų. Manau, kad veiksmo filmas ir komiksai tarpusavyje puikiai susikalba ir verčia rimtai susimąstyti apie smurtą, kaip jį kategorizuojame, kaip atskiriame smurtaujančia valstybę nuo smurtaujančio žmogaus, kaip apibūdiname terorizmą ir kitus panašius dalykus. Scenarijus man buvo įdomus, nes kelia aktualius klausimus, griauna kai kuriuos stereotipinius įvaizdžius, verčia permąstyti visą galvoje sudėliotą pasaulio vaizdą.
Jei lygintum komiksus ir filmo scenarijų, ar galėtum išskirti, kokius patobulinimus įvedė broliai Wachowkiai?
Nesu tikra, ar Wachowskiai patobulino komiksus, bet galiu užtikrinti, kad scenarijus nenutolo nuo komiksų, išlaikomas pasakojimo vientisumas, kai kurie dialogai tiesiog perkelti nieko nekeičiant. Manau, kad pats įspūdingiausias dalykas, kuris pavyko Wachowskiams perkeliant komiksus į kino ekraną, buvo tai, kad jiems pavyko atrasti vieną istoriją. Komiksą sudaro net trys dalys ir rutuliojasi keletas skirtingų istorijų, kas komiksą daro nuostabiu, bet kine nelabai tinka. Siekiant perpasakoti visas istorijas reiktų sukurti dienos trukmės filmą, arba galvoti apie trilogiją, tačiau mums nei vienas, nei kitas variantas netiko. Wachowskiams tikrai pavyko atsirinkti svarbiausius istorijos siūlus ir sukurti įspūdingą adaptaciją, nenutolusią nuo pradinės medžiagos.
Tai labai britiški komiksai. Ar scenarijus tai išsaugojo?
Taip, filmas išėjo labai britiškas. Tačiau stiprioji jo pusė yra ta, kad jis kalba Amerikai, jos dabartinei politinei situacijai, jau nekalbant apie nestabilias politines situacijas kitose pasaulio šalyse. Mano nuomone, filmui svarbu, kad jis vyksta tam tikru metu tam tikroje vietoje, ir su filmo dailininkų, režisieriaus, ir aktorių pagalba ta vieta tampa labai britiška. Tačiau mums svarbu buvo sukurti pojūtį, kad tai yra universali istorija, nepriklausanti nei nuo laiko, nei nuo vietos, galinti rutuliotis ne tik Anglijoje.
Ekranizacijoms labai dažnai atsitinka taip, kad knygų autoriai lieka nepatenkinti pagal jų knygas sukurtais filmais. Tačiau šiuo atveju atsitiko dar kitaip – komikso autorius apskritai prieštarauja, kad būtų sukurtas filmas. Jei jis galėtų sustabdyti filmavimus, tikrai taip padarytų. Kaip dėl to jaučiatės?
Nežinau. Tiesą sakant, apie tai nedaug žinau. Galiu pasakyti tik tiek, kad visa kūrybinė filmo grupė yra didžiuliai komikso fanai ir siekia, kad filmas kuo mažiau nukryptų nuo originalaus kūrinio. Tikiuosi, tai bent kiek pamalonins Alaną Moore‘ą. Mes žavimės jo kūriniu ir džiaugiamės galėdami su juo dirbti.
Koks jausmas vaidinti, kai tavo partneris nuolat dėvi kaukę?
Neįtikėtina, kiek daug galima perteikti ir pajusti, kai už kaukės slepiasi talentingas aktorius. Tai visai kas kita, nei vaidinant „Žvaigždžių karuose”, kur vaidinama prie žydrojo ekrano ir aktorius gali tik įsivaizduoti, kaip viskas atrodys kine. Šiame filme mano herojė visą laiką klausia savęs „Kas slepiasi po kauke? Kaip jis atrodo? Koks jis?”. Toks pojūtis kyla natūraliai ir filmavimo metu, kai priešais save matau kaukę.