Valstybės turto švaistymo scenarijus

Vyriausybės kanceliarijos įsteigtos bendrovės be konkursų įsigyja ir pardavinėja vertingą turtą

Vyriausybės kanceliarijos įsteigta Akcinė komunalinių paslaugų bendrovė nėra vienintelė, abejotinais būdais valdanti, pardavinėjanti ir nuomojanti valstybės turtą. Druskininkų sanatorija „Lietuva“ didžiąją dalį patalpų išnuomojo koncernui „Achemos grupė“ ir taip suteikė jam pirmenybę ateityje sanatoriją įsigyti tiesioginių derybų būdu.

Sanatorijoje kuriamą sveikatingumo centrą administruoja taip pat su „Achemos grupe“ siejama įmonė „Ratnyčėlė“.

Į skandalus ne kartą buvo patekusi ir dar viena Vyriausybės kanceliarijai priklausanti bendrovė „Autoūkis“.

Prieš privatizavimą – nuoma

Praėjusią savaitę Prezidentas Valdas Adamkus teisėsaugos, specialiųjų tarnybų ir Valstybės kontrolės pareigūnų pareikalavo artimiausiu metu kuo operatyviau ištirti, kaip valdomas valstybės turtas. Šalies vadovas išreiškė įsitikinimą, kad akcinė komunalinių paslaugų bendrovė gali būti ne vienintelė, kurioje sudarinėjami abejotini sandoriai.

Specialistams daugiausiai abejonių kelia Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Lietuva“ valdymas.

Iki šiol neatsakyta į klausimus, kodėl 2004 metų pabaigoje koncernui „Achemos grupė“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, nuomojant didžiąją dalį šios sveikatinimo įstaigos patalpų.

„Lietuva“ 2004 metų gruodį pasirašė visus reikiamus dokumentus ir 30-čiai metų savo baseiną, gydyklą, garažą ir vieną pastatų perleido koncernui „Achemos grupė“.

Koncerno skaičiavimais, patalpoms kapitaliai atnaujinti reikės 20-25 mln. litų ir tai dar gali būti ne riba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, visų sanatorijos pastatų vidutinė rinkos vertė prieš metus buvo apie 9,5 mln. litų.

Teisininkai jau dabar pastebi, kad į sanatorijos atnaujinimą investavusi gerokai daugiau nei verta pati sanatorija, „Achemos grupė“ sukuria iki šiol neregėtą precedentą ne konkurso būdu ateityje įsigyti visą kompleksą. Pagal šalies įstatymus „Achemos grupei“ į sanatoriją investavus bent 51 proc. bendros turto vertės, paskelbus sanatorijos privatizavimą, koncernas turės pirmenybę objektą privatizuoti be konkurso. Anot „Lietuvos“ direktoriaus Algimanto Šiaučiulio, „Achemos grupė“ per pastaruosius metus į sanatoriją investavo apie 15 mln. litų, todėl net neabejoja, kad įtakingo pramonininko Bronislovo Lubio valdomas koncernas ateityje taps „Lietuvos“ sanatorijos savininku.

Vis garsiau kalbama apie pardavimą

„Lietuva“, Valstybės turto fondo duomenimis, kol kas neįtraukta į Vyriausybės patvirtintą privatizuojamų objektų sąrašą. 100 proc. „Lietuvos“ akcijų valdo Vyriausybės kanceliarija.

„Išnuomota tik dalis sanatorijos patalpų, tačiau pastaruoju metu vis garsiau svarstoma, kad reikėtų privatizuoti sanatoriją. Spręsdami Turniškių klausimą, bandysime nusakyti, ką daryti ir su kitomis Vyriausybės kanceliarijos įmonėmis“, – sakė Vyriausybės Ūkio skyriaus vedėjas Jonas Šniaukšta.

„Lietuvos“ direktorius Algimantas Šiaučiulis prisimena, kad sprendimas nuomoti dalį patalpų buvo priimtas dėl lėšų trūkumo ir sako, kad jis visiškai pasitvirtino. „Šiuo metu sanatorija dirba pelningai. Renovavome pagrindinį korpusą, dabar rekonstruojame baseiną“, – sakė sanatorijos vadovas.

„Achemos grupė“ vykdo savo įsipareigojimus ir, anot „Lietuvos“ vadovo, investicijos bent kurį laiką neturėtų nutrūkti.

„Lietuvos“ vadovas atkreipia dėmesį, kad nuomojamos ir kitos pagrindinio korpuso patalpos, jose įsikūrusios kavinės, kirpyklos, kitos paslaugų įmonės, tačiau jis nelinkęs prisiminti, kad didžiosios dalies sanatorijos patalpų nuomos konkursas kėlė gerokai abejonių.

Apgalvota iš anksto

Vyriausybės kanceliarija „Lietuvos“ nuomos aplinkybėms tirti neinicijavo atskiro tyrimo. J.Šniaukšta sakė, kad jokių pažeidimų nenustatyta. „Kaip planuota, taip ir padaryta. Nebuvo numatyta, kad apie konkursą turi paskelbti nacionalinė spauda ar panašiai“, – sakė Ūkio skyriaus vadovas.

Vyriausybės kanceliarijai tuomet nepasirodė keista, kad „Lietuvos“ nuomos konkursas įvyko vos per dvi savaites, apie vieno didžiausio Druskininkų sveikatinimo komplekso nuomą paskelbta tik vietos laikraštyje. Be to, kai kurios konkurso sąlygos, verslininkų teigimu, buvo sukurtos vienai įmonei. Svarbiausia sanatorijos konkurso sąlyga buvo nuomininko įsipareigojimai investuoti į gydyklas ir baseiną ne mažiau kaip 15 mln. litų, tačiau dokumentų pateikimui numatytos vos kelios dienos. Rengti nuomos konkursą patikėta „Lietuvos“ direktoriui.

Ūkio skyriaus vadovas pripažįsta, kad dabar atsirastų gerokai daugiau bendrovių, norinčių įsigyti kompleksą, bet esą tuomet tokių verslo subjektų nebuvo. „Visuomet galima surasti abejonių, tačiau įstatymai nebuvo pažeisti“, – įsitikinęs J.Šniaukšta.

Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas Valdas Tinkūnas neabejoja, kad „Lietuvos“ nuoma vyko pagal gerai apgalvotą schemą. Kai B.Lubys už 10 mln. litų kurorte rekonstravo „Druskininkų“ viešbutį, kuris yra prie pat „Lietuvos“ sanatorijos, esą jau tada, anot pašnekovo, vietiniai rinkos dalyviai žinojo, kad „Lietuva“ atiteks „Achemos grupei“. „Juk į Druskininkus vien apsigyventi viešbutyje niekas nevažiuoja, būtinos ir papildomos paslaugos“, – sakė V.Tinkūnas.

Paslaugas pirks iš privačios bendrovės

Renovuojamo „Lietuvos“ sanatorijos sveikatingumo centro rekonstrukcija taip pat patikėta su „Achemos grupe“ siejamai įmonei „Ratnyčėlė“. Nepatvirtintais duomenimis, didžiąją dalį šios bendrovės akcijų valdo B.Lubio koncernas, mažesnioji dalis priklauso „Lietuvos“ sanatorijai. Sveikatinimo įstaigos vadovas A.Šiaučiulis „Kauno dienai“ nenurodė konkrečių argumentų, kodėl centro rekonstrukcijos darbai patikėti būtent „Ratnyčėlei“.

„Buvo paskelbtas konkursas, jį laimėjo „Ratnyčėlė“, – sakė A.Šiaučiulis. – Daugiau nieko negaliu komentuoti. Nieko neketinu aiškinti“. Maloniai kalbėjęs apie sanatorijos rekonstrukciją, apie „Ratnyčėlę“ jis nebuvo linkęs pateikti jokių detalių. Paklausus, kodėl įmonė buvo įsteigta su „Achemos grupe“, ar „Ratnyčėlė“ taps ir sveikatingumo centro savininke, „Lietuvos“ direktorius padėjo telefono ragelį.

Nepatvirtintais duomenimis, „Lietuvos“ sanatorija vėliau pirks paslaugas iš „Ratnyčėlės“.

Dar daugiau neaiškumo šiai istorijai suteikia ir tas faktas, kad duomenų apie naują įmonę neteikia ir „Ratnyčėlės“ vykdantysis direktorius Vytautas Žibuda. „Tiesiog prižiūriu darbus, bet nesu įpareigotas kalbėti su žiniasklaida“, – sakė V.Žibuda.

Apie „Ratnyčėlę“ jokių duomenų neturi ir Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas V.Tinkūnas. Jis sako girdėjęs, kad įmonė siekia tapti asociacijos nare. „Nesuprantu visų juridinių subtilybių, tačiau esu tikras, kad tokiu būdu toliau įgyvendinama 2004 metų pabaigoje pradėta „Lietuvos“ perleidimo „Achemos grupei“ schema“, – vertino V.Tinkūnas. Sveikatinimo įstaigų asociacija pastaruoju metu nė karto negavo informacijos apie skelbtus konkursus „Lietuvos“ sanatorijos rekonstrukcijai.

Nepaisant to, Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus vadovas sako nemanantis, kad valdant „Lietuvos“ turtą pažiedžiami šalies įstatymai, esą tokius atvejus būtų nustatę nepriklausomi ir Vyriausybės auditoriai.

Neatsiranda skandalingosios įmonės pirkėjų

Vyriausybė kratosi ir skandalų persekiojamos jai priklausančios bendrovės „Autoūkis“, kuri ilgiau nei pusmetį įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą. Vyriausybės kanceliarijai priklauso 87,41 proc. „Autoūkio“ akcijų, kurių nominali vertė – 6,05 mln. litų, tačiau kol kas neatsirado nė vieno įmonės pirkėjo.

Valstybės institucijas ir biudžetines įstaigas automobiliais aprūpinantis „Autoūkis“ į privatizuojamų objektų sąrašą buvo įtrauktas po to, kai paaiškėjo, kad buvęs įmonės vadovas yra susipynęs su privačiomis verslo struktūromis.

Buvęs „Autoūkio“ vadovas Rolandas Repšys valdo 15 proc. BMW automobiliais prekiaujančios bendrovės „Krasta Auto“ turto. Įtarta, kad dėl to Vyriausybės kanceliarijos valdoma įmonė dažnai ir be konkurso įsigydavo BMW markės automobilius. Šis skandalas taip pat nebuvo nuodugniai ištirtas, tiesiog atsistatydino buvęs vadovas. Po vidinio patikrinimo, anot Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus vadovo J.Šniaukštos, nustatyta, kad teisės aktai nebuvo pažeisti

Akcinės bendrovės „Autoūkis“ direktorius Eugenijus Skrebė sako, kad buvo peržiūrėtos automobilių ir patalpų nuomos, automobilių laikymo garaže bei atvirose aikštelėse sutartys, tačiau nė viena jų nebuvo pažeista.

Neatsisakyta abejotinų darbo metodų

Glaudūs ryšiai su buvusiu „Autoūkio“ vadovu ir smulkiuoju akcininku nenutrūko. Net po kilusio skandalo R.Repšys, o tiksliau „Krasta Auto“, dažnai patenka tarp „Autoūkio“ turtą įsigyjančių bendrovių. Tai patvirtino E.Skrebė. Jis pripažįsta ir tai, kad iki šiol neatsisakyta ydingos praktikos automobilius įsigyti be konkursų.

„Pagal įstatymus „Autoūkiui“ nereikia rengti nuomos konkursų. Automobiliai komercinei veiklai (nuomai) įsigyjami derybų (apklausos) būdu iš lizingo kompanijų, suteikiančių priimtiniausias sąlygas. Bendrovė naudojasi keturių stambiausių Lietuvos bankų lizingo kompanijų paslaugomis“, – aiškino E.Skrebė. Jis tikina, kad toks būdas yra pakankamai geras, esą leidžiantis užtikrinti, kad valstybei priklausančios įmonės valdymas būtų skaidrus.

Kaip ir Turniškes valdanti akcinė komunalinė paslaugų bendrovė, AB „Autoūkis“ nuomoja patalpas, kuriose, be kita ko, laikomi ir aukštų šalies pareigūnų automobiliai. Apie nuomininkus „Autoūkis“ jokių papildomų duomenų nefiksuoja ir pripažįsta, kad patalpos nuomojamos be konkurso visiems vienodomis sąlygomis, priklausomai nuo patalpų paskirties. „Mikroautobusai bei lengvieji automobiliai nuomojami pagal patvirtintus įkainius“, – teigė „Autoūkio“ vadovas.

Ir nors jis įsitikinęs, kad įmonė dirba sėkmingai, tačiau jau ne pirmus metus ši bendrovė patiria didžiulius nuostolius. „Visos automobilių nuomos bendrovės dirba vienodomis sąlygomis, mes neturime jokių privilegijų, todėl sunku konkuruoti“, – aiškino E.Skrebė.

„Autoūkio“ pajamos užpernai sumažėjo 18,1 proc. – iki 6,426 mln. litų, bendrovė patyrė 182 tūkst. litų nuostolių. Nepiniginės bendrovės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė 676 tūkst. litų. Praėjusių metų duomenys kol kas nepateikti.

Valstybės įmonėje – daugiau skaidrumo

Prieš gerą dešimtį buvo pakeistas dalies Vyriausybės kanceliarijos valdomų įmonių statusas. Jau minėtos įmonės tapo akcinėmis bendrovėmis, o, pavyzdžiui, poilsio namams „Baltija“ paliktas valstybės įmonės statusas.

„Negaliu pasakyti, dėl kokių priežasčių pakeistas tik dalies įmonių statusas, tačiau aiškėja, kad valstybinė įmonė „Baltija“ dirbo skaidriau“, – pripažino Ūkio skyriaus vadovas.

Palangoje įsikūrę poilsio namai „Baltija“ privačioms bendrovėms neišnuomojo nė vieno korpuso, tiesa, kai kuriuos perleido buvusiems savininkams. Kol kas nesvarstoma galimybė privatizuoti šiuos poilsio namus.

„Palangos poilsio namai dirba pagal visai kitas normas, jiems galioja valstybės įmonės įstatymas“, – sakė J.Šniaukšta.

Kol kas neaišku, ar Seime sudaryta laikinoji komisija tirs ir kitų įmonių, kurioms patikėta valdyti valstybės turtą, veiklą, tačiau prokuratūros, STT ir Valstybės kontrolės pareigūnai kritikuoja įstatymo nuostatas, kurios leidžia valstybės turtą, ypač turintį strateginę reikšmę, patikėti valdyti AB ir jį pardavinėti be konkursų. STT vadovas stebisi, kodėl valstybės turtą ne per viešuosius konkursus leidžiama pardavinėti ir nuomoti jį administruojančioms bendrovėms.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.