Gatvės pavadinimas žemina asmenybę

Klaipėdos gatvių pavadinimų suteikimo komisiją kamuoja vidiniai prieštaravimai.

Anksčiau ji didžiavosi, jog uostamiestis iš kitų Lietuvos vietovių išsiskiria tuo, jog čia yra labai mažai gatvių, kurių pavadinimas – žymaus žmogaus pavardė.

Tačiau netrukus dar net penkios Klaipėdos gatvės bus pavadintos miestui nusipelniusių žmonių vardais, kurie paprastam gyventojui nė motais.

Pagerbimas bereikšmis

Šiuo metu Klaipėdoje yra apie 300 gatvių. Tik 17 iš jų pavadintos žymių žmonių vardais. Tai sudaro apie 6 proc. visų gatvių.

„Žinoma, jog tokių pavadinimų galėtų būti ir daugiau. Galima atrasti nemažai Klaipėdai nusipelniusių asmenybių, kurios dar nėra įamžintos. Tačiau jas pagerbti galima ir kitais būdais, o ne tik suteikiant jų pavardę gatvei”, – įsitikinęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Jo teigimu, pavadinant gatvę žymaus žmogaus pavarde, turėtų atsirasti ir memorialinė lentelė. Joje būtų pateikta informacija, kodėl gatvė pavadinta tokia pavarde.

„Tik taip įmanoma atlikti šviečiamąjį darbą. Juk daugelis žmonių net nesusimąsto, kodėl gatvė pavadinta taip ar kitaip”, – kalbėjo istorikas.

Jo žodžiais, asmenybės, kurių vardu pavadintos gatvės, turėtų užimti svarbią vietą gyventojų pasąmonėje. Priešingu atveju, toks žmonių pagerbimas bus bereikšmis.

Nuopelnų nežino

Uostamiestyje esančioms gatvėms pavadinimus siūlo Žymių žmonių įamžinimo ir gatvių pavadinimo suteikimo komisija. Jos pasiūlymams dar turi pritarti ir miesto taryba.

Komisijai pirmininkauja Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Jos teigimu, Klaipėdoje labai nebūdinga gatvėms suteikti žymių žmonių pavardes.

„Nemanau, jog tai pati geriausia forma įamžinti nusipelniusius asmenis. Viena ar kita pavarde pavadintoje gatvėje gyvenantys žmonės pavadinimą nešioja savo lūpose. Tačiau tikriausiai daugelis iš jų net nežino, kas buvo ta asmenybė ir kuo ji nusipelnė. Nesame atlikę tyrimo, kiek žmonių žino, kodėl viena ar kita gatvė pavadinta būtent taip. Vis dėlto manau, jog tik vienas kitas klaipėdietis galėtų pasakyti, kad buvo J.Zauerveinas, P.Lideikis ar kiti nusipelniusieji”, – nuomonę reiškė N.Laužikienė.

Dešinysis veikėjas

„Klaipėda” paskambino žymių žmonių pavardėmis pavadintose gatvėse gyvenantiems klaipėdiečiams. Visi jie buvo pasirinkti atsitiktinai.

Mažas tyrimas patvirtino J.Genio ir N.Laužikienės spėjimus, kad žmonės nežino, kodėl gatvėms suteikti tokie pavadinimai.

Daugelis respondentų prisipažino, jog niekada nesidomėjo, kokie žmogaus, kurio pavardė suteikta gatvei, nuopelnai. Dažniausiai pasikartojantis atsakymas buvo toks: „Vadinasi, jie tikrai kažkuo nusipelnė, kad gatvės pavadintos jų vardais. Tačiau tiksliai negaliu pasakyti”.

J.Zauerveino gatvėje gyvenanti Antanina vienintelė iš visų respondentų galėjo pasakyti, kuo žymus gatvės pavadinimo šeimininkas.

„J.Zauerveinas buvo geras veikėjas. Dešinysis, ne kairysis. Labai džiaugiuosi, jog gyvenu jo vardu pavadintoje gatvėje. Juk tik didis žmogus galėjo parašyti tokius žodžius: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt”, – savo žinias demonstravo klaipėdietė.

Tačiau moteris pripažino, kad kiti gatvės gyventojai vargu ar galėtų pasakyti, kuo nusipelnė J.Zauerveinas.

„Nemanau, kad padėtų ir memorialinės lentos. Ar praeiviai skaitytų, kas jose parašyta? Jei žmogus nenori nieko žinoti, jam beprasmiška ką nors kalti į galvą. Puikus pavyzdys – laida „Klausimėlis”. Mano mama, kuri nebaigė net pradinės mokyklos, atsakytų į visus toje laidoje pateikiamus klausimus. O jaunimas tikrai daro gėdą visai savo šaliai”, – piktinosi Antanina.

Išėjo iš posėdžio

Nepaisant prieštaravimų, jog, suteikiant žymaus žmogaus pavardę gatvės pavadinimui, asmenybė yra savotiškai pažeminama, netrukus Klaipėdoje bus dar penkios gatvės, pavadintos uostamiesčiui nusipelniusių žmonių vardais.

Pasak N.Laužikienės, šios gatvės bus greta Labrenciškių esančioje teritorijoje.

Naujai formuojamame gyvenamajame kvartale iš viso bus šešios gatvės. Vienai iš jų bus suteiktas Savanorių pavadinimas. Kitos bus pavadintos penkių žmonių pavardėmis: E.Simonaičio, M.Buntino, J.Plonaičio, M.Jankaus ir V.Bajoro.

Visi šie vyrai buvo 1923 metų sukilimo Klaipėdoje organizatoriai ir dalyviai.

„Komisija taip pat pasiūlė, suformavus gyvenvietę, kurioje nors jos vietoje pakabinti lentelę. Joje turėtų būti pateikta informacija apie minėtas asmenybes ir paaiškinimas, kodėl taip pavadintos gatvės yra būtent toje vietoje. O paaiškinimas yra toks – netoli šios vietovės buvo sukilėlių susibūrimo vieta”, – sakė N.Laužikienė.

Ji prisipažino, kad tikriausiai nebūtų pritarusi siūlymui dar penkias gatves pavadintis žmonių pavardėmis.

„Tačiau man teko trumpam išeiti iš posėdžio. Vėliau pamačiau protokolą ir nieko nebegalėjau pakeisti”, – teigė komisijos pirmininkė.

Tokiam komisijos siūlymui dar turi pritarti miesto taryba. Prognozuojama, kad ji savo žodį tars kovo 30 dieną vyksiančio posėdžio metu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.