Mokesčiai gresia už privačiose valdose laikomus šunis

Kai kuriuose Lietuvos miestuose privačiuose namuose gyvenantys ir augintinius laikantys žmonės ne tik privalo juos registruoti, bet ir susimokėti. Tokia tvarka gali ateiti ir į Panevėžį.
„Šiuo metu, kaip ir anksčiau, galioja ta pati augintinių laikymo tvarka. Pensininkams ir invalidams mokėti už augintinius nereikia“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnioji sanitarijos inspektorė Virginija Jankauskienė.

Tačiau prieš registruojant augintinius pensininkai ir neįgalieji turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Už keturkojų laikymą neturi mokėti ir tarnybinių šunų savininkai.

Visiems kitiems asmenims, pasak V.Jankauskienės, vienkartinis šuns registracijos mokestis yra 30 litų, o paskui kasmet reikia mokėti po 5 litus. Norintieji auginti katiną privalo susimokėti 5 litus. Paskui už gyvūną mokėti nebereikia.

Anot vyresniosios sanitarijos inspektorės, privačių valdų savininkai iki šiol už augintinius nemoka. V.Jankauskienės manymu, tai nėra visiškai teisinga.

„Privačiuose namuose gyvenantys asmenys motyvuoja tuo, kad jų gyvūnas laikomas kieme, niekur nevedžiojamas ir neteršia aplinkos. Tačiau manau, kad ateityje kažkas bus svarstoma ir tokia tvarka turėtų keistis. Kai kuriuose miestuose mokestis jau įvestas ir privačių valdų savininkams“, – sakė V.Jankauskienė.

Vyresnioji specialistė priminė, kad daugiabučiuose gyvenantieji augintinius turi registruoti

Panevėžio butų ūkio arba „Panevėžio būsto“ bendrovėse. Privačių valdų savininkai, norėdami registruoti keturkojus, turi kreiptis į „Panevėžio specialiojo autotransporto“ bendrovę, prieš tai pateikę namų knygą.

Ir butuose, ir namuose laikantys augintinius kasmet privalo juos skiepyti nuo pasiutligės ir registruojant pateikti skiepų knygelę.

Jeigu žmogus laiko šunį privataus namo kieme, kuriuo naudojasi dar kelios šeimos, tuomet registruojant reikia turėti ir kitų savininkų sutikimą.

V.Jankauskienės teigimu, šunų vedžiojimo taisyklės taip pat nesikeičia. Šunys vedami už pavadėlio, o didesniems keturkojams uždedami antsnukiai. Jei šuo priteršia, šeimininkas privalo išmatas surinkti. To nepadariusiesiems gresia bauda.

„Tokiais atvejais sunku nutverti už rankos, nebent kaimynai pasiskųstų, kad šuo nuolat teršia aplinką. Dabar yra geriau: dažniausiai šunys vedžiojami taip, kaip priklauso, o ir valkataujančių keturkojų ganėtinai mažiau“, – įsitikinusi vyresnioji sanitarijos inspektorė.

V.Jankauskienė mano, kad žmonės tapo sąmoningesni ir jaučia didesnę atsakomybę už augintinius. Inspektorė paragino ir kitus dar neužregistravusius augintinių gyventojus nedelsti tai padaryti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.