Atlikėjas Artas romantiku savęs nevadina

Dvidešimtmetis atlikėjas Artūras Pitkauskas, geriau žinomas Arto slapyvardžiu, niekada nevengė dairytis į vyresnes merginas. Tačiau kol kas jis daugiausiai dėmesio skiria ne meilei, vestuvėms ar šeimai, o karjerai.

– Be muzikinės veiklos, kuo dar užsiimi?

– Baigęs mokyklą įstojau į universitetą. Jau dvejus metus studijuoju muzikos technologijas. Ar man tai patinka? Taip. Prašyme studijuoti buvau įrašęs tik vieną specialybę, tad, manau, tai daug ką pasako.

– Turi kokių nors papildomų darbų?

– Be muzikos, organizuoju renginius. Šis darbas, kaip ir kita veikla, išties patinka. Tai yra ne tik pinigų šaltinis, bet ir hobis.

– Jeigu neužsiimtum šia veikla, kur dar save galėtum realizuoti?

– Manau, vadybos srityje. Net neabejoju, kad puikiai sugebėčiau vadovauti. Kažkam esu sakęs, kad norėčiau turėti dvylika gyvenimų. Kiekviename užsiimčiau vis kitokia veikla.
Man labai patinka įvairovė, tad norėčiau save realizuoti kiek galima skirtingesnėse srityse. Tačiau suvokiu, kad visko aprėpti neįmanoma: geriau atsiduoti vienai veiklai, dirbti gerai, tapti tos srities profesionalu.

– Ar lankai vokalo pamokas?

– Ne. Tačiau prireikus konsultuojuosi su vokalo dėstytoja. Šią moterį buvo galima ne kartą pamatyti scenoje, atliekančią pritariamąją vokalo partiją mano dainose.

Užsienio muzika privalo domėtis

– Ar turėjai vaikystėje idealų?

– Jų buvo nemažai. Ir dabar labai vertinu Maiklo Džeksono, R.Kelly dainavimo stilių. Juodaodžiai mane visada žavėjo talentingumu. Tačiau aš esu užkietėjęs individualistas: dar vaikystėje norėjau būti savimi, išsiskirti iš kitų, stengiausi nebūti panašus į kitus.
Kita vertus, dainavimo stiliui neišvengiamai įtakos turi pasaulinio garso žvaigždės. Mano dainavimo maniera savita, tačiau susimaišiusi ir su garsių užsienio atlikėjų muzikos stiliais.

– Kokios dainos šiuo metu sukasi tavo kompaktinių diskų grotuve?

– Gal nuskambės juokingai, bet pasakysiu: pastaruoju metu klausausi tik savo muzikos, analizuoju ją, atlieku korekcijas. Net ir draugams primygtinai siūlau klausytis mano dainų, prašau įvertinti jas.
Kai turiu laisvo laiko, klausausi labai įvairios muzikos – dažniausiai visokių senienų. Domėtis, kas nauja muzikos pasaulyje, turiu ir dėl studijų: mano įgysimoje specialybėje privalu žinoti skirtingų muzikos stilių atstovų veiklą, naujienas.

– Koks jausmas, kai radijo stotyse išgirsti savo dainą?

– Tai išties labai malonu. Net ir laikui bėgant neišblėso šis jausmas. Kai išgirstu grojant, visada pagarsinu. Noriu sužinoti, kokia įrašo kokybė, ar nieko nereikėtų patobulinti. Atrodo, tarsi kaskart daina skamba vis kitaip.
Nesu didelis radijo stočių gerbėjas. Mieliau renkuosi televiziją. Tačiau žinau, kad mano dainos grojamos radijo stočių. Nors norėtųsi, kad jos skambėtų ir dažniau.

„Savame krašte pranašu nebūsi…”

– Ar norėtum sukurti dainą, skirtą futbolo arba krepšinio aistruoliams?

– Turbūt dabar mane visi pasmerks, bet… (šypsosi) Niekada nebuvau didelis krepšinio ar futbolo aistruolis. Turiu kitų tikslų, svarbesnių už sporto „himnų” kūrimą.

– Kuri tau patinkančią muziką ar taikaisi prie melomanų poreikių?

– Jei atvirai, seniau kūriau „šūdiną” popsą. Buvau pradedantysis atlikėjas, kuriam nemažą įtaką darė leidėjai. Dabar tikrai nebandau taikytis į klausytojų muzikos skonį. Darau tik tai, kas man patinka.
Žaviuosi vakarietiška muzika. Ji šiuo metu populiarėja ir Lietuvoje. Kuriu kokybiškas dainas, bet tokia muzika nėra paklausi mūsų šalyje. Tačiau man didžiausias įvertinimas – ne populiarumas ar didelis albumų pardavimas, bet profesionalių žmonių nuomonė. Tik dabar, kai pradėjau daryti tai, kas man patinka, buvau pastebėtas.
Siekiantieji kokybės turėtų pamiršti apie populiarumą Lietuvoje. Posakis „Savame krašte pranašu nebūsi” šiuo atveju pasiteisina.

– Ar dažnai sulauki profesionalų patarimų?

– Gaila, kad tokių žmonių, kurie galėtų ką nors patarti, Lietuvoje labai mažai. Retai kada iš tautiečių sulaukiu objektyvių pastabų ar patarimų.

Albumo ilgai laukti neteks

– Kada išleisi pirmąjį albumą?

– Kaip tik dabar įrašinėju paskutinį jo kūrinį. Debiutinį albumą planuoju išleisti balandžio pabaigoje.

– Kokios dainos jį sudarys?

– Albume netrūks ir senesnių, ir dar niekur negirdėtų kūrinių. Bus galima rasti ir pastarųjų metų „eurovizinius” kūrinius, taip pat didelio dėmesio net užsienio šalyse sulaukusią Vakarų Europos standartus atitinkančią dainą „Losing You”. Visos albumo dainos – angliškos.

– Ar turi idėjų, kaip pavadinti albumą?

– Įprasta, kad atlikėjo darbas pavadinamas taip pat, kaip ir didžiausias jo hitas. Labiausiai įvertintas mano kūrinys – „All I Know”. Iki šiol gatvėje dažnai esu pašaukiamas: „Ei, All I Know!”. Tačiau dar neapsisprendžiau, ar būtent taip ir vadinsis pirmasis mano albumas. Tai turėtų paaiškėti radijo stotims pasiūlius dar vieną mano kūrinį, pretenduojantį tapti hitu.
– Jau kelerius metus dalyvauji nacionalinėje Eurovizijos atrankoje. Šįmet užėmei tik dvyliktąją vietą. Nusivylei konkursu?
– Tikrai ne. Galbūt tik šiek tiek atsibodo visos tos nesąmonės, susijusios su Eurovizija. Turiu omeny tai, kad, besiruošdamas pasirodymui, maždaug dvi savaites miegojau po keturias valandas per parą. Labai išvargino.

– Kaip manai, kodėl buvai taip prastai įvertintas žiūrovų?

– Galbūt neigiamos įtakos balsavimo rezultatams turėjo mano atlikta lyriška daina, taip pat reklamos stoka. Tačiau esu labai patenkintas savo pasirodymu. Per metus išties patobulėjau.

Eurovizija man yra puiki galimybė paruošti geresnį pasirodymą nei iki tol. Todėl jau kitą dieną po konkurso pareiškiau, jog registruojuosi į kitų metų nacionalinę atranką (šypsosi).
Noriu pasidžiaugti ir organizatorių darbu. Priešingai nei pernai, konkurso rengėjai pasirūpino visais geram atlikėjų pasirodymui reikiamais dalykais, pradedant įspūdinga scena bei dekoracijomis ir baigiant puikiomis techninėmis galimybėmis.

Su vyresnėmis bendrauti nevengia

– Esi išties užsiėmęs žmogus. Kaip pavyksta atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos?
– Mano veikla man tarsi laisvalaikis. Tačiau kartais reikia ir nuo visko pabėgti. Draugų turiu nedaug, tad nėra kam dejuoti dėl mano mažo dėmesio jiems.
Geriausias poilsis man – pasėdėti su gera kompanija pamėgtoje sostinės kavinėje arba nueiti į baseiną.
– Teko girdėti, kad turi sportinį automobilį…
– Nežinau, ar jis sportinis, ar ne. Tai „Audi A6”. Jis nėra prabangus, bet mano poreikius atitinka.

– Patinka greitis?

– Po praėjusiais metais padarytos avarijos nebelakstau kaip anksčiau. Tačiau greitis – nuo manęs neatsiejamas: visur nuolatos vėluoju, tad tenka skubėti.
– Kalbama, kad tau patinka vyresnės moterys…
– Ir aš tai girdėjau! (juokiasi) Vyresnę merginą ne visada galima vadinti moterimi.

– O šiuo metu turi draugę?

– Taip. Draugaujame du mėnesius. Ar manau, kad tarp mūsų gali užsimegzti kas nors rimčiau? Sunku ir pasakyti. Nesu linkęs į rimtus santykius. Tam nėra laiko. Be to, nemėgstu būti kam nors įsipareigojęs ir tuo supančioti kitus.
– Tau dvidešimt. O kiek jai?
– Dvidešimt dveji. Nenoriu visko atskleisti. Galiu pasakyti, kad jos vardas Gabija, o dirba pramogų versle.

– Ar tavo gyvenime buvo daug vyresnių merginų?

– Kelios. Klube niekuomet nevengiu pakalbėti, pašokti su vyresne mergina. Žinoma, jei man ji patinka.

Karjera – pirmoje vietoje

– Ar tau dažnai klijuojamos „etiketės”?

– Apie atlikėjus visada būna ir gerų, ir blogų kalbų. Tačiau manęs tai netrikdo. Jei jau apie žmogų kalbama, vadinasi, jis dar gyvas. Maloniausia man, kai kalbama ne apie mane patį, o apie mano pasiekimus.
– Buvo rašyta, jog tu atrodai geriau, nei dainuoji. Daug dėmesio skiri savo išvaizdai?
– Įprastomis dienomis dėl to nesuku sau galvos. Scenoje visada turiu atrodyti gerai, tad tuo patikiu rūpintis stilistams. Be to, visiškai neturiu skonio, tad be šių žmonių pagalbos neišsiversčiau.

– Esi kuklus žmogus?

– Kalbant apie meilę – taip. Kai esi kuo nors susižavėjęs, sudėtinga elgtis ryžtingai. Gyvenime ir muzikoje – priešingai: be ryžto neįmanoma nieko pasiekti.

– Kaip įsivaizduoji tobulą pasimatymą? (Merginos, dėmesio!)

– Svarbiausia nenusišnekėti. Kai simpatizuoji kokiam nors žmogui, tai padaryti labai sudėtinga.

– O romantika nebūtina?

– Anksčiau maniau, kad esu romantikas, tačiau supratau klydęs. Esu visiškai kasdienis žmogus. Norėčiau pasikeisti (šypsosi).

– Dėl kokios moters galėtum keliauti į pasaulio kraštą?

– Tokią dieną (su Artu buvo kalbėtasi Kovą 8-ąją, – aut. pastaba) turbūt negražu sakyti, kad moters, dėl kurios galėčiau vykti į pasaulio kraštą, nėra. Esu karjeristas, tad svarbiausia man darbas, tik paskui meilė, vestuvės, šeima.