Lietuvos pajūrį šią vasarą užkariauja burlentininkai profesionalai. Šios Lietuvoje vis dar egzotiškos sporto šakos meistrai čia tikrina jėgas prieš atsakingą ir daug jėgų pareikalausiantį žygį.
Rugpjūtį Lietuvos burlentininkų asociacijos iniciatyva planuojamas unikalus maratonas „Burlentėmis per Baltijos jūrą”. 5-7 iš Klaipėdos išplauksiantys Lietuvos burlentininkai bandys pasiekti pasaulio rekordą – burlentėmis nuplaukti į Švedijos Gotlando salą.
Šis projektas skiriamas 1989 m. pasirašytam Gotlando memorandumui paminėti. Juo bene pirmą kartą buvo išreikšta parama Baltijos valstybių nepriklausomybės siekiui. Maratonu norima atkreipti ir Europos valstybių bei žiniasklaidos dėmesį į Lietuvą, skatinti aktyvesnius Lietuvos ir Švedijos valstybinius, kultūrinius, verslo santykius.
Projekte dalyvaujantys burlentininkai iki maratono starto planuoja surengti keletą atrankinių etapų. Kaprizingas pajūrio oras jau spėjo pakoreguoti sportininkų planus. Užpraeitą šeštadienį plaukti iš Šventosios į Nidą ir grįžti atgal sutrukdė tai, kad nebuvo vėjo. Taigi pirmasis etapas taip ir neįvyko. Tačiau praėjusį šeštadienį burlentininkai turėjo progos pasimėgauti adrenalino skoniu.
Birželio 18 d. vidudienį startuota maršrutu Šventoji – Klaipėda – Šventoji. Sėkmė lydėjo toli gražu ne visus. Visą distanciją, įveikęs daugiau nei 200 kilometrų, nuplaukė Arūnas Rinkevičius. Į Šventąją burlentininkas grįžo apie 18 valandą. Apie 21 val. į Monciškes grįžo Robertas Berkelis. Prietaisų, fiksuojančių įveiktą atstumą, duomenimis, sportininkas nuplaukė apie 220 km distanciją. Likusiems dalyviams nepavyko įveikti numatyto maršruto.
Į Klaipėdą burlentininkai plaukė pavėjui, o atgal – laviruodami. Tai gerokai apsunkino jų kelionę. A. Rinkevičius pasakojo, jog plaukimas pareikalavo ne tik ištvermės, bet ir be galo tikslios taktikos. „Šiaurys paprastai būna gerokai stipresnis, nei rodo prognozės, todėl nusprendžiau plaukti su maža lenta ir maža bure. Tokiomis oro sąlygomis šitokio inventoriaus pasirinkimas buvo rimtas išbandymas. Startavęs pasileidau pavėjui visu greičiu. Jūra bangavo, tad mano stovėsena buvo nestabili ir pažeidžiama – lyg ant pirštų galų. Toks plaukimas buvo labai rizikingas – prarasta kontrolė neišvengiamai baigtųsi sudužusia lenta ir stiebu. Suvokdamas tai sumažinau greitį ir ėmiau taupyti jėgas, kurių labai reikėjo plaukimui atgal – prieš vėją”, – prisiminė A. Rinkevičius. Pasak sportininko, kelionę iš Klaipėdos apsunkino ne tik plaukimas prieš vėją, bet ir nuovargis. „Kad lenta apvažiuotų bangą, nepakildama į orą, reikėjo labai stipriai dirbti kojomis. Inventorius buvo sureguliuotas, bet ir tokiomis sąlygomis jaučiau didžiulę įtampą. Kai grįžęs sužinojau, kad esu pirmas, tai buvo smagiausia akimirka”, – neslėpė burlentininkas.
Varžybose dalyvavę kiti sportininkai taip pat teigė patyrę stiprių ir nepakartojamų emocijų. „Su „Formule” tokiomis sąlygomis dar nesu buriavęs. Tiesą pasakius, buvau nustebęs, kad pavyko sugrįžti – nors tik nuo Palangos, bet į ten, iš kur išplaukiau. Plaukimas pavėjui problemų nekėlė, greitis laikėsi per 40 km/h, tad į Palangą nulėkėme beveik per 20 minučių. Ties tiltu, kai jau nesimatė Šventosios, pamaniau, jog geriau būtų savo jėgomis grįžti atgal, nei nuplaukus iki Klaipėdos skambinti kolegoms”, – įspūdžiais dalijosi Gediminas Gresevičius.
Jei oro sąlygos bus palankios, maratonui besiruošiantys burlentininkai jėgas planuoja išbandyti artimiausią savaitgalį įvyksiančiame atrankos etape.
Lietuvos burlentininkų asociacija šiuo metu turi 53 narius. Asociacijos pirmininkas Mantas Raila burlentėmis plaukioja jau 16 metų. Jeigu bus atrinktas tarp tų, kuriems bus lemta įveikti Baltijos jūrą, plauks. Mantas tikina, kad Lietuvos burlentininkai puikiai jaučia skirtumą plaukti mariomis ir jūra ir yra pasiryžę įveikti sunkumus. Beje, jie nemažai treniruojasi ir jūroje, dalyvauja įvairiose varžybose užsienyje. Šiemet liepos mėnesį du Lietuvos burlentininkai dalyvaus Europos taurės varžybose Italijoje. Taigi M. Raila, yra įsitikinęs, kad asociacijos burlentininkai pajėgūs atlikti suplanuotą žygį.
„Vakarų ekspresas”