Premjero patarėjas Vilius Kavaliauskas įtaria, kad KGB bendradarbio etiketę jam bando priklijuoti politiniai oponentai
Vakar Vilniaus apygardos administracinis teismas toliau nagrinėjo žurnalisto, kolekcininko, premjero patarėjo V.Kavaliausko skundą. Šiame skunde jis prašo panaikinti pernai lapkričio 18 d. Liustracijos komisijos priimtą nutarimą, kuriuo V.Kavaliauskas buvo pripažintas buvęs sovietinio saugumo bendradarbiu.
Susitikimų išvengti negalėjo
V.Kavaliauskas tvirtina niekada nėra rašęs pasižadėjimo bendradarbiauti su sovietinio saugumo struktūromis, taip pat tik 1992 metais netikėtai sužinojęs, kad KGB darbuotojai jam buvo suteikę Karaliaus pseudonimą. Kontaktų su KGB pareigūnais ieškovas neneigia, tačiau tvirtina, kad tai buvę „tarnybiniai kontaktai”, kurių jis, dirbdamas Lietuvos komunistų partijos (LKP) organe „Tiesa” negalėjęs išvengti”.
Pavyzdžiui, į redakciją atėjęs KGB darbuotojas 1979 metais jo klausinėjęs apie pažįstamą Gediminą Blažį. Vėliau V.Kavaliauskas apie tai papasakojęs V.Blažiui ir sužinojęs, kad KGB ir jo klausinėjo apie patį V.Kavaliauską.
„Tai yra tipiškas to laikotarpio atvejis ir negalima to laikyti slaptu bendradarbiavimu. Tokių atvejų išvengti nebuvo įmanoma. Juo labiau kad to pokalbio metu aš niekaip nepakenkiau Gediminui Blažiui – KGB dokumentuose pažymėta, kad per pokalbį su manimi kompromituojančių ir negatyvių duomenų negauta”, – aiškino V.Kavaliauskas
Nuo 1984 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo V.Kavaliauskas dirbo JAV, į kurias jį išsiuntė LKP Centro komitetas (CK). Pasak V.Kavaliausko, Amerikoje jis vykdė ne KGB, o LKP CK vadovybės užduotis, jai rašė laiškus, ataskaitas ir informaciją apie įvykius šioje valstybėje, lietuvių išeiviją.
Išvertė po aštuonių mėnesių
Lietuvos ypatingajame archyve Liustracijos komisija aptiko KGB agentūrinį pranešimą rusų kalba ir priskyrė jį V.Kavaliausko autorystei. Tačiau pats V.Kavaliauskas pareiškė, kad tai yra tik vieno iš jo laiškų CK vadovybei, kurių jis per kelerius metus parašė net kelias dešimtis, vertimas, su kuriuo jis nieko bendra neturi.
V.Kavaliauskas į teismą atsinešė to laiško originalą, kurį aptiko asmeniniame buvusio LKP CK sekretoriaus Liongino Šepečio archyve. Pasak ieškovo, jo laišką ir agentūrinį pranešimą skiria aštuonių mėnesių laikotarpis. Šis faktas parodo, jog KGB pernelyg ir nesidomėjo jo veikla Amerikoje, antraip vertimas būtų padarytas nedelsiant, o ne daugiau kaip po pusmečio.
Liustracijos komisija įžvelgė V.Kavaliausko sąmoningo bendradarbiavimo su KGB faktų ir pervežant lietuvių išeivių meno dirbinius bei kultūrinio ir istorinio palikimo vertybes iš JAV, taip pat bendros veiklos su KGB pėdsakų rado ir V.Kavaliausko žygiuose į Vakarų Berlyną pas kolekcininką Mykolą Žilinską, rūpinantis jo kolekcijos pergabenimu į Lietuvą.
V.Kavaliauskas tikina, kad jis visą laiką dirbęs „tik Lietuvos labui”, todėl dabar iškelta galva gali praeiti pro Trakų pilį, M.Žilinsko galeriją Kaune ir Radvilų rūmus Vilniuje, kuriuose saugomos jo parvežtos vertybės. Šios vertybės negalėjo į Lietuvą patekti be KGB žinios, tačiau tai vėlgi nėra sąmoningo slapto bendradarbiavimo įrodymas.
Piktinosi komisijos veiklos metodais
Vakarykščiame teismo posėdyje V.Kavaliauskas piktinosi Liustracijos komisijos veiklos metodais. Pasak ieškovo, jis Liustracijos komisijai, tyrusiai jo veiklą sovietiniais metais, buvo pasirengęs pateikti įvairių paaiškinimų, tačiau komisijos nariai atsisakė jį išklausyti teigdami, kad neturi tam laiko.
Anot V.Kavaliausko, jam taip pat buvo atsisakyta leisti susipažinti su archyvine medžiaga, kurią apie jį surinko komisija. Be to, jam tuomet taip pat neleista pasinaudoti advokato paslaugomis.
Liustracijos komisijos veiklos metodais nusistebėjo ir teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad V.Kavaliauskas nustatytos formos anketą šiai komisijai užpildė praėjusių metų spalio 26 d., o jau kitą dieną komisija suformulavo pirminę išvadą, jog V.Kavaliauskas buvo slaptasis KGB bendradarbis.
„Ta komisija tapusi politinės kovos įrankiu”, – sakė V.Kavaliauskas, o jo advokatas Vytautas Sviderskis pastebėjo, kad V.Kavaliausko pripažinimas bendradarbiavus su KGB sutapo su premjero žmonai Kristinai Brazauskienei priklausančio viešbučio skandalu. Advokatas iškėlė prielaidą, kad abu procesus inicijavo tos pačios opozicinės jėgos, juo labiau kad tų jėgų atstovai dirba ir Liustracijos komisijoje.
Liustracijos komisijos atstovai vakar teisme pripažino, kad neturi jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių V.Kavaliausko bendradarbiavimą su KGB, tačiau, pasak jų, apie tai galima spręsti „iš įrodymų visumos”.