Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose pasaulį išvydo smuikininkų poros pirmagimis
„Smuiką laikyti drąsiau negu sūnų. Aš nežinau, kaip jį, tokį mažą, paimti ant rankų!” – vakar prisipažino laimingas Vilhelmas Čepinskis, atėjęs aplankyti žmonos ir pirmąjį savo gyvenimo rytą išvydusio sūnaus.
Kovo 8-osios vakarą Kaune, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, garsiausias Lietuvos smuikininkas ir styginių orkestro „Camerata Klaipėda” vadovas 28 metų V.Čepinskis ir trisdešimtmetė šio orkestro smuikininkė Indrė Čepinskienė susilaukė kūdikio.
Vaikas su smuikininko pirštu
„Svoris – 3644 gramai, ūgis – visai kaip mano, kai gimiau, – 51 centimetras”, – džiūgavo V.Čepinskis, pasakodamas apie sūnų. Jam gimstant, smuikininkas buvo šalia žmonos.
„Nemaniau, kad gimdyme išbūsiu iki galo, – prisipažino „Kauno dienai” V.Čepinskis. – Kad dalyvausiu šiame procese, nežadėjau ir žmonai. Bet mane padrąsino ligoninės personalo elgesys, nusiteikimas. Jokio streso, jokios įtampos – tik ramybė ir šypsenos. Kažkaip įsidrąsinau ir pasilikau su Indre”.
„Jis buvo tikras šaunuolis. Net nustebau, kad Vilhelmas ryžosi būti greta. Man buvo labai gerai”, – pasakojo iš laimės švytinti I.Čepinskienė, palinkusi prie naujagimio lovelės.
Gimdymo namų personalas, padėjęs išvysti pasaulį I. ir V.Čepinskių pirmagimiui, pastebėjo, kad pirmiausia laimingas tėtis atidžiai apžiūrėjo naujagimio pirštus. „Taip, patikrinau, ar ilgas kairės plaštakos ketvirtasis pirštas, – vakar patvirtino V.Čepinskis. – Ilgas!”. Jis paaiškino, kad tai – galimas būsimojo smuikininko požymis.
Vos gimus sūnui, V.Čepinskis iš karto paklausė, kokie jo plaukai. „Aš gimiau su juodais ir ilgais. Na, sūnaus plaukai irgi tamsūs. O lūpos – visai kaip mano tėvuko”, – didžiavosi muzikantas.
Masažavo žmoną
„Dabar šiek tiek skauda rankas, nes visą laiką masažavau Indrę”, – prisiminė V.Čepinskis savo dalyvavimą sūnaus gimime. Mažylio atėjimas į pasaulį užtruko visą dieną.
Per tą laiką žmoną smuikininkas buvo palikęs tik vieną kartą, ryte. „Vos atvežęs ją į ligoninę, kai sąrėmiai dar nebuvo rimti, grįžau į namus pačiupinėti instrumentą. Pagrojęs vėl atlėkiau pas Indrę”, – pasakojo smuikininkas.
„Krikščioniškųjų gimdymo namų direktorius Kęstutis Stankaras man pasiūlė, jei labai reikia, groti jo kabinete, – juokėsi V.Čepinskis. – Bet jau nebuvo kada galvoti apie smuiką”.
Dėl sūnaus vardo I. ir V.Čepinskiai dar neapsisprendė. Smuikininkas prisipažino, kad galvoje sukasi muzikos pasaulyje žinomi vardai – ateina minčių ir dėl Frederiko, ir dėl Volfgango, ir dėl Liudviko. „Vardas turi derėti prie pavardės… Dėl visa ko reikia pagalvoti, kad ir afišose gerai atrodytų”, – juokavo V.Čepinskis.
Vaikaitį lygina su briliantu
Krikščioniškųjų gimdymo namų Akušerijos skyriaus vedėja Rasa Babiliūtė mažylio gimimo datą numatė prieš pusmetį. I. ir V.Čepinskių sūnus pasaulį išvydo tiksliai jos nurodytąją dieną – kovo 8-ąją.
„Tai pati laimingiausia kovo aštuntoji mano gyvenime”, – džiūgavo pirmojo anūko sulaukusi Teatro ir muzikos akademijos dėstytoja Kristina Čepinskienė, V.Čepinskio mama.
„Kai Ispanijos karaliaus rūmuose Vilhelmui, tuomet gal keturiolikmečiui, įteikė apdovanojimą, buvo surengti pietūs, kuriuose dalyvavo įvairių pasaulio valstybių pirmieji asmenys, tarp jų – ir trys karalienės: Ispanijos, Jordanijos ir Graikijos, – pasakojo Stanislovas Čepinskis, Vilhelmo tėvas, kartu su žmona skaitantis paskaitas Teatro ir muzikos akademijoje. – Prie stalo viena aukšto rango ponia pametė auskaro briliantą. Vilhelmas lindo į pastalę ir tą brangakmenį surado”.
„O dabar mes turime savo simbolinį briliantą”, – apibūdino anūko gimimą S.Čepinskis.