„Į didžiųjų nuodėmių sąrašą reikėtų įrašyti gimtosios kalbos darkymą”, – Klaipėdos „Ąžuolyno” gimnazijoje sakė pranciškonų provincijolas brolis Benediktas.
Čia šią savaitę, Kovo 11-osios išvakarėse įvyko respublikinė mokslinė ir metodinė konferencija „Kalba – tautos vėliava”.
Vydūno mintimi pavadintas renginys sutalpino mokytojų, mokslininkų, dvasininkų, Seimo bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų rūpestį dėl gimtosios kalbos.
Renginio organizatorės – devynios „Ąžuolyno” gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos – po sveikinimų neatsitiktinai konferencijos laiką pirmiausia skyrė mokslininkės ir dvasininko mintims.
Klaipėdos universiteto profesorė Audronė Kaukienė apgailestavo, kad šiandien daug lietuvių galvoja ir kalba pusiau lietuviškai. „Gimtoji kalba it tarnaitė stumiama į virtuvę, Kalbos įstatymas visur pažeidinėjamas”, – sakė moteris.
Yra žmonių, maištaujančių prieš užsienio kalbų, ypač anglų, įsigalėjimą. A.Kaukienė papasakojo apie vieną docentę, ne lituanistę, pasiryžusią neiti į nelietuviškai pavadintas parduotuves ir jose nieko nepirkti.
Profesorė metė akmenėlį ne vien į valstybinės kalbos politikų daržą. Kliuvo ir tėvams. Dauguma jų didžiuojasi, kad atžalos jau vaikų darželyje „kala” anglų kalbą, o baigę gimnaziją ją moka kone tobulai. „Nenoriu sakyti, kad nereikia mokytis užsienio kalbų. Reikia. Per kalbas pažinsime svečias kultūras. Tačiau kitų kalbų reikia mokytis ne gimtosios kalbos sąskaita. Kažkodėl beveik negirdžiu, kad tėvai didžiuotųsi, jog jų atžalos puikiai moka lietuvių kalbą”, – neslėpė sielvarto mokslininkė.
Ji atkreipė dėmesį, jog pasaulyje apstu tautų, praradusių tėvų kalbą. Nykstančios kalbos pavyzdžių nereikia toli ieškoti. „Saugokime tėvų kalbą, kad mūsų neištiktų baltarusių likimas. Dauguma jų kalba rusiškai”, – perspėjo A.Kaukienė.
Po jos kalbėjusio pranciškonų vienuolio Benedikto įsitikinimu, daugelio lietuvių ne vien kalba užteršta.
Užteršta ir klausa.
Todėl gimtoji kalba išsigimsta į antikalbą.
„Pradžioje buvo žodis”, – priminė Bibliją ir pasaulio kūrinijos pradžią brolis Benediktas. Jis kreipėsi į jį klausančiuosius, pabrėždamas, jog pasaulio istorija prasidėjo nuo žodžio. Todėl kalbą turime saugoti kaip didžiausią vertybę, nes ji duota Dievo.
Iš konferencijos rezoliucijos
1. Šiuolaikinė visuomenė turi teikti prioritetus ne tik informacinių technologijų įvaldymui ir užsienio kalbų mokėjimui, bet ir bendrinės lietuvių kalbos taisyklingam vartojimui viešajame gyvenime: politikų kalba privalo būti taisyklingos kalbos etalonas; griežtinti reikalavimus komercinio radijo stočių ir TV vedėjų kalbai; didinti stojamojo lietuvių kalbos egzamino ir metinio pažymio svertinį koeficientą.
2. Didinti ugdytinių mokymosi motyvaciją, gerinant vadovėlių ir metodinės medžiagos rengimą (to nepalikti tik komercinėms struktūroms); kuo greičiau parengti lietuvių kalbos vertinimo normas; peržiūrėti kalbėjimo įskaitos organizavimą, kad moksleiviai neturėtų galimybių iš anksto pasiruošti kalbai.
3. Pritarti naujam lietuvių kalbos egzamino projektui (2) ir siūlyti: nedubliuoti stiliaus, skyrybos klaidų, tačiau padidinti leistinų padaryti klaidų skaičių kiekvienoje pozicijoje; iš mokyklinio egzamino eliminuoti literatūrinį rašinį; valstybinį egzaminą turėtų rinktis moksleiviai, dalyką mokęsi tik išplėstiniu kursu; egzamino vertinimo instrukcijos kriterijų aprašai turėtų būti konkretesni.
4. Siekti, kad perėjimas prie „suartinto” lietuvių kalbos egzamino būtų laipsniškas, atsižvelgti į tautinių mažumų mokyklų specifiką.