Lietuvos įstatymai nusako, kaip atrodo šalies vėliava, kada ir kaip ji iškeliama bei tvirtinama ant koto, tačiau nė žodeliu neužsimenama, kaip ji nešama rankose esant progai. Policijos vadai teigia, kad policininkai apie galimus pažeidimus sprendžia remdamiesi patirtimi ir logika.
Atėmė pasus
Vasario 22 dieną „Klaipėdoje” „Kokteilio” publikacijose „Kaip suprasti, komisare?” bei „Laukiam atsakymo”, kuriose buvo teigiama, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną 2–ojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė su valstybine vėliava rankose gatve ėjusius vaikinus.
Jaunuoliai pasakojo, kad Vasario 16-ąją, kaip ir kiekvienais metais, nusprendė per miestą pereiti su valstybine vėliava. Bet po 10 minučių prisistatė pareigūnas, kuris, surinkęs asmens dokumentus, visus nuvedė į policijos komisariatą. Vaikinams teko ilgai aiškinti, ką jie tokią dieną veikia su vėliava, iš kur ją gavo. Anot jaunųjų klaipėdiečių, policininkai paleido juos nesupratę ir neturėdami kuo kaltinti.
„Nei mes vėliavą niekinom, nei išgėrę buvome. Tad kur nusikaltimas?” – klausė pašnekovai.
Kilo įtarimų
Po „Klaipėdos” publikacijų Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Paaiškėjo, kad Vasario 16–osios vakarą Klaipėdos VPK budėtojui paskambino kažkoks žmogus ir pranešė, jog Priestočio gatvėje prie geležinkelio stoties keturi įtartini vaikinai nuo pastato nukabino ir kažkur nusinešė vėliavą.
Anot Klaipėdos VPK atstovo spaudai Albino Strumylos, uostamiestyje pastaraisiais metais yra buvę net keliolika valstybinės vėliavos vagysčių atvejų, tad policijos budėtojas privalėjo šią informaciją patikrinti ir pavedė tai atlikti arčiausiai geležinkelio stoties esančio Transporto policijos komisariato pareigūnams.
Vyresnieji patruliai M.Bulvydas ir A.Kazakauskas minėtus vaikinus pasivijo netoli Ramiosios bei Priestočio gatvių sankryžos. Pareigūnai paprašė parodyti dokumentus bei paaiškinti, iš kur jie gavo valstybinę vėliavą. Gatvėje jau buvo tamsu, todėl policininkai pasiūlė jaunuoliams paėjėti iki šalia esančio 2–ojo policijos komisariato, nes ten buvo šviesiau, kad būtų galima iš pateiktų dokumentų nusirašyti jų anketinius duomenis. Vaikinai sutiko tai padaryti.
Komisariato kieme pareigūnai M. Bulvydas ir A.Kazakauskas greitai išsiaiškino, kad VPK budėtojui skambinęs ir apie pagrobtą vėliavą pranešęs miestietis apsiriko, nes jaunuoliai nešėsi ne pavogtą, o savo vėliavą. Užsirašę visų vaikinų anketinius duomenis, patruliai juos paleido. Į komisariato patalpas jaunuoliai nebuvo nuvesti ir jų trispalvės niekas neatėmė.
Nieko nepažeidė
A.Strumyla pacitavo išvadą, jog „įvertinus šias aplinkybes, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Transporto policijos komisariato vyresnieji patruliai M.Bulvydas bei A.Kazakauskas, vykdydami Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymą patikrinti gautą pranešimą apie įvykdytą valstybinės vėliavos vagystę, Lietuvos įstatymų ir tarnybinių instrukcijų nepažeidė”.
Įstatymai neišsamūs
Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, gali atsirasti ir daugiau patriotiškai nusiteikusių piliečių, kurie išeis į gatvę nešini valstybinėmis vėliavomis. Kaip į tai reaguos policija, ar nekils dėl to problemų?
Vienintelis įstatymas, smulkiai nusakantis apie vėliavos spalvas ir formą, vadinasi „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos”. Jame numatyti atvejai, kada ir kur iškeliamos vėliavos, bet tik ant pastatų ir oficialių renginių metu.
Apie rankose nešamas vėliavas nieko nesakoma, tik primenama, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat Lietuvoje esantys kiti asmenys privalo gerbti Lietuvos valstybės vėliavą. Be to, už valstybės vėliavos išniekinimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino vėliavą ar herbą, arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Su išniekinimais viskas aišku: jei kas trypia, plėšo ar degina vėliavą, nedelsiant bus sulaikytas ir nubaustas. Tačiau dažnai galima pamatyti, kai vėliavomis (be kotų) mosikuoja sporto aistruoliai, jas neša mitingų bei eitynių dalyviai, tiesiog pavieniai žmonės. Būna, kad valstybės vėliavos spalvomis papuošiamas megztinis ar kepurė. Apie tokius vėliavos naudojimo atvejus įstatymuose neužsimenama.
Vadovaujasi nuojauta
Klaipėdos VPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Romas Mačiulatis bei Prevencijos skyriaus komisaras Kazimieras Sinkevičius negalėjo prisiminti jokio teisės akto ar instrukcijos dėl vėliavų naudojimo. Pareigūnai puikiai žinojo vėliavų kabinimo tvarką ir bausmę už išniekinimą, tačiau dėl sirgalių ir praeivių – tuštuma.
„Klaipėda” net paskambino į Policijos departamentą prie VRM, tačiau atstovė spaudai Danutė Daunoravičiūtė tik patvirtino – daugiau apie vėliavą nieko nėra. Pareigūnė mananti, kad policininkas turi vadovautis logika ir bendra samprata apie tvarkos pažeidimus.
Atrodytų, lieka vadovautis nuostata, kad „kas neuždrausta – leidžiama”. Bėda tai, kad tarp daugelio įstatymų traktuotojų visuomet atsiras vienas, kuris nuspręs savaip. Taip kelis kartus buvo nutikę Mažosios Lietuvos aktyvistui Albinui Stubrai, kuris Klaipėdos išlaisvinimo dieną iškeldavo savo balkone oficialiai pripažintą Mažosios Lietuvos vėliavą ir beveik kasmet dėl to sulaukdavo policininkų vizitų.
Turint galvoje, kad be oficialios valstybės vėliavos yra naudojamos dar Lietuvos valstybės istorinė, Europos Sąjungos, apskrities bei savivaldybės vėliavos, taip pat štandartai ir įvairių organizacijų vėliavos, nesant aiškių teisės normų, nesusipratimų dėl vėliavų tik daugės.