„Klaipėdos nafta” kasmet investuoja ne tik į krovos technologijų atnaujinimą, bet ir į aplinkosaugą.
Bendrovėje įdiegta daugybė naujų ekologinių technologijų, kurių nerasi niekur kitur. „Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Jurgis Aušra teigė, kad aukštos kultūros ir patikima bendrovė privalo rūpintis ne tik krova, bet ir įmonės saugumu.
Prieš kelis dešimtmečius krovusi tik vieną krovinį – mazutą, po rekonstrukcijos „Klaipėdos nafta” gali krauti daugiau kaip 10 rūšių naftos produktus.
Analogų neturintys įrenginiai
Iš viso pernai „Klaipėdos nafta” investavo 24,4 mln. litų. Dalis investicijų buvo skirta ir aplinkosaugos projektams.
Didžiausias bendrovės laimėjimas gamtosaugos srityje yra tai, kad pradėti eksploatuoti Europoje analogų neturintys biologinio valymo įrenginiai. Juose įdiegtas procesas, kai nuotekos po veikliojo dumblo ir sorbento poveikio filtruojamos per aktyvuotos anglies ir žvyro sluoksnį.
Naujuosiuose valymo įrenginiuose naftos produktais užteršti vandenys išvalomi netgi labiau, nei numato Lietuvoje nustatyta leistina norma, kuri yra vienas miligramas litre.
„Klaipėdos nafta” į naujuosius valymo įrenginius priima balastinius ir kitus užterštus vandenis iš tanklaivių. Taip pat surenkami lietaus nuotekų, gamybiniai ir drenažiniai vandenys.
Biologiniai valymo įrenginiai pastatyti pajūrio rekreacinėje zonoje. Jie yra uždaro tipo, unikalūs konstrukciniais ir technologiniais sprendimais. Biologinio valymo įrenginius, kurių statyba kainavo 6,6 milijono litų, pastatė bendrovė „Plungės lagūna”, technologinės dalies derinimo darbus atliko bendrovė „Evikta”. Daug naujovių tų įrenginių statybos metu pasiūlė įdiegti ir „Klaipėdos naftos” specialistai.
„Klaipėdos naftos” biologinio valymo įrenginiai eksploatuojami nuo praėjusių metų rugsėjo.
Biologinio valymo įrenginių pajėgumas yra 160 kubinių metrų per valandą. Pernai įrenginiuose buvo išvalyta 355 tūkst. tonų užterštų vandenų. Valymo proceso metu buvo surinkta 2200 tonų naftos produktų. Iš laivų ir teritorijos priimtiems vandenims valyti biologinio valymo įrenginiuose įrengti keturi biosorberiai po 400 kubinių metrų. Jų dugne įrengta drenažinė sistema išvalytam vandeniui išleisti.
Atlieka kruopščius tyrimus
Dar viena žymi naujovė tai, kad „Klaipėdos naftos” bendrovės mechaninis cechas savomis jėgomis pagamino 124 vožtuvus ant geležinkelio cisternų. Estakadose išpilant naftos produktus vožtuvai sulaiko apie 95 procentus į aplinką išmetamų angliavandenilių. Anksčiau Melnragės gyventojai skųsdavosi, kad nuo „Klaipėdos naftos” sklinda naftos produktų kvapas. Naudojant vožtuvus, kvapas nuo estakadų nebesklis. „Klaipėdos nafta” naudoja ir angliavandenilių surinkimo iš laivų įrangą.
Praėjusiais metais „Klaipėdos nafta” atnaujino ir vandens nuotekų tyrimo laboratoriją. Darbus atliko „Hidrostatybos” bendrovė.
Atnaujintoje laboratorijoje tiriama iš tanklaivių paimtų užterštų vandenų sudėtis ir iš valymo įrenginių išleidžiamų vandenų kokybė.
Laboratorijoje, kurios atnaujinimas kainavo per 620 tūkstančių litų, tyrimai atliekami ištisą parą. Joje dirba keturios laborantės chemikės ir technologė chemikė.
Laboratorijoje tyrimai atliekami ypač kruopščiai. Valomam vandeniui taikoma daugiau kaip 10 parametrų.
Modernizuoja rezervuarus
Šiuo metu „Klaipėdos naftos” rezervuarų parkų teritorijoje atliekami dideli statybos darbai. Įrenginėjamos dvi didžiausios Lietuvoje universalios, skirtos naftai, mazutui ir dyzelinui, talpyklos, kiekviena po 32250 kubinių metrų. Kartu su padavimo linijomis šių talpyklų statyba kainuos 36 milijonus litų. Pernai talpyklų statybai jau panaudota 27 milijonai litų. Statyba vyksta nestabdant krovos proceso. „Klaipėdos naftos” bendrovės technikos direktorius Algirdas Žičkus sakė, kad tai – gana sudėtinga, nes tenka jungtis į bendrą naftos produktų padavimo į krantines sistemą.
Šiemet krovos procesui modernizuoti „Klaipėdos nafta” iš viso skirs daugiau kaip 21 milijoną litų. Be jau minėtų dviejų talpyklų, šiemet numatyta rekonstruoti šešis naftos produktų rezervuarus po 20 tūkst. kubinių metrų. Numatyta nutiesti naujas linijas krauti įvairių rūšių produktams ne tik per pirmąją, bet ir per antrąją krantinę, kuri iki šiol buvo skirta krauti tamsiesiems naftos produktams.
Spartinant krovą pirmojoje prieplaukoje, šiemet numatoma sumontuoti naują 12 colių pakrovimo rankovę (vadinamąjį stenderį). Tai kainuos 1,8 milijono litų. Modernizuodama krovos įrangą, „Klaipėdos nafta” ir šiemet numato rūpintis aplinkosauga. Daugiau kaip 2,5 milijono litų numatoma skirti mažinti oro taršai iš dujų katilinės.
Naujas talpyklas, linijas, krovos įrangą ir investicijas į aplinkosaugą „Klaipėdos nafta” vykdo savomis lėšomis.
Ketverius metus „Klaipėdos naftai” vadovaujantis J.Aušra prisimena, kad per tą laiką buvo grąžinta 230 milijonų litų kreditų, kurie imti bendrovei modernizuoti. Iš ankstesnių metų rekonstrukcijų, kai kreditai buvo imti iš bankų, „Klaipėdos nafta” dar turi grąžinti 59 milijonus litų.
Laiku modernizavus „Klaipėdos naftos” bendrovę, šiandien ji yra viena moderniausių Klaipėdos uosto įmonių. Ir tvarkosi šiandieniniai vadovai joje gerai. Pernai Klaipėdos uosto apsaugos techninės pagalbos projektą rengę JAV kompanijos „Science Applications International Corporation” ekspertai „Klaipėdos naftos” bendrovę įvertino taip: „Tai gana didelis naftos terminalas. Įrenginys atrodo gerai tvarkomas. Mūsų sutiktas personalas buvo darbą išmanantis, gerai parengtas ir profesionalus”.