Šią savaitę Klaipėdos koncertų salėje vyksta dešimtasis tarptautinis jaunųjų atlikėjų festivalis „Skambanti banga”.
Šiandien 18 val. festivalis pristatys jaunųjų kompozitorių sukurtą muziką, kurią atliks tiek bendraamžiai, tiek profesionalūs atlikėjai. Rytoj 18 val. „Skambančią bangą” užbaigs jaunųjų Klaipėdos miesto ir apskrities džiazo atlikėjų koncertas „Džiazo karavanas”, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dienai.
Festivalis prasidėjo jaudinančiu pačių jauniausių, debiutuojančių šioje scenoje, muzikų koncertu.
Labai apmaudu, kad antrasis festivalio svečių M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro ir saksofonininko Petro Vyšniausko koncerte žiūrovai neužpildė nė pusės salės. Jaunųjų muzikų atlikimo meistriškumas prilygo daugiametę patirtį turintiems profesionalams, o nuoširdumas pagavo publiką nuo pirmųjų koncerto minučių. Bisui atliktas meditatyvus kūrinys „Fa” su saksofonininku P. Vyšniausku užbūrė ir pakylėjo publiką.
Meistriškumo pamoka
Jubiliejinėje „Skambančioje bangoje” pirmą kartą buvo suorganizuota dviejų Lietuvos džiazo muzikos grandų saksofonininko Petro Vyšniausko ir perkusininko Pavelo Giunterio meistriškumo klasė.
Tris festivalio dienas mokytojai klausėsi jaunųjų atlikėjų grojimo, dalino jiems patarimus ir parengė specialią koncertinę programą, kuri festivalyje buvo pristatyta užvakar.
Kai užsukome į vieną užsiėmimą su vaikais dirbo P. Giunteris. Norinčiųjų mušti būgnus buvo virš 20. Dauguma vyresnio amžiaus vaikinai, tačiau scenos nepabūgo ir trys panelės bei vienas dar visai mažas berniukas Lukas. Užsiėmimo dalyvius perkusininkus suskirstė į grupes. Viena grupė stojo prie 4 skirtingo skambėjimo dėžių, kurias P. Giunteris pagamino specialiai meistriškumo klasei. Kitų dviejų grupių dalyvius maestro pamokino, kaip išgauti ritmą kūno garsais – trepsėjimu, plojimu ir pan. Na o mažyliui Lukui, kuris dar nepažįsta natų, teko garbė ploti ritmą duete su pačiu mokytoju.
„Saksofonas mane vedžioja”
Kol vaikai repetavo su P. Giunteriu, pamoką baigęs saksofoninkas Petras Vyšniauskas sutiko duoti „Vakarų ekspresui” trumpą interviu.
Kaip atpažinti talentą vaike, kuris tik pradeda groti?
Iš natų jungimo. Labai sunku nusakyti, tai jaučiasi. Negaliu žodžiais nusakyti. Šiaip tai muzika – kaip loterija, labai sunku pasakyti bus žmogus muzikantas, ar ne. O jei ir nebus profesionalas – ne tai svarbiausia. Aš nesu matęs nė vieno chuligano, kuris vaikystėje būtų grojęs. Tai daug ką pasako.
Meistriškumo pamokas jų vedate daugelyje Lietuvos ir pasaulio miestų. Kuo išsiskiria festivalio „Skambanti banga” auditorija?
Galvojau, kad čia bus 2-3 saksofonininkai. Todėl labai nustebau, kai pamačiau tokį didelį būrį mano ginklo brolių. Apskritai, jaučiu sentimentų Klaipėdai, nes pats mokiausi S. Šimkaus konservatorijoje 1972 -1976 m., grojau P. Narušio bigbende. Mūsų laikais nebuvo tiek daug saksofonininkų ir nebuvo galimybių dalyvauti meistriškumo klasėse.
Ar nesibaiminate, kad kada nors meistriškumo klasėje išvysite pranašesnį už save atlikėją, konkurentą?
Būtų labai gerai. Konkurencija skatina pažangą. O blogąja prasme apie konkurenciją negalvoju. Matyt muzikoje, visada išlieka mokytojo autoritetas.
Ką pavadintumėte savo Mokytoju iš didžiosios raidės?
Aš turėjau labai daug, labai gerų mokytojų. Mokytoju gali būti, net tas, kuris nėra oficialus mokytojas. Klaipėdoje mano mokytojas buvo Adomas Kužmarskis, Pranas Narušis, Virgilijus Nemaniūnas, Jurgis Barakauskas, Saulius Šiaučiulis.
Klaipėdoje dabar gyvena ir mano pirmasis mokytojas Pranas Škimelis, kuris mane mokė Plungės vaikų muzikos mokykloje.
Jis patį sudomino muzika?
Aš augau muzikalioje šeimoje. Aplink mane nuolat buvo daug instrumentų ir grojančių žmonių ir aš pats pradėjau groti nuo ketverių metų pianinu.
O pirmasis mokytojas P. Škimelis man parodė saksofoną. Kaip dabar atsimenu, kaip Plungės kultūros namuose jis atidarė sopraninio saksofono dėklą. Pamačiau aukso gabalą! O jis parodė ir uždarė. Mane tai labai suintrigavo. Labai norėjau groti tuo instrumentu.
Kitais metais bus 40 metų, kaip groju saksofonu. Iš pradžių galvojau, kad aš vedžioju saksofoną, bet paskui paaiškėjo, kad jis mane vedžioja.
Kaip?
Kaip šuo. Na, juk į festivalius kviečiasi saksofoną. O aš iš paskos važiuoju…
Linkime gyvuoti amžinai!
Karolis Kolakauskas, klarnetininkas
Man, kaip besivystančiam jaunam muzikui „Skambanti banga” davė labai daug patirties. O ir dabar, kai jau studijuoju Gento karališkoje konservatorijoje (Belgija) pačiam susiorganizuoti koncertą nėra taip lengva. Daug geriau, kai už tave kas nors padaro ir suteikia galimybę pasirodyti. Nepaleidžia manęs „Skambanti banga”, kurioje dalyvauju nuo pat pradžių, ir man tai – malonu. Linkiu festivaliui augti, plėstis, jo rengėjams linkiu suorganizuoti dar vieną festivalį, kad kuo daugiau jaunimo turėtų galimybę pasirodyti.
Viktoras Gerasimovas, vokalistas (sopraninas)
Esu dalyvavęs gal keturiuose „Skambančios bangos” festivaliuose, kompaktinės plokštelės įrašuose. Man tai suteikė patirties kaip solistui. E. Balsio menų gimnazijoje mokiausi groti pianinu, ir dainavau chore „Gintarėlis”, o dabar studijuoju vokalą Vilniaus teatro ir muzikos akademijoje. Linkiu festivaliui gyvuoti ir atrasti kuo daugiau talentų.
Margarita Petrikytė, pianistė
Šis festivalis man visus dešimt metų buvo labai laukiama šventė. Visada joje dalyvaudavau, jei ne kaip atlikėja, bent kaip klausytoja. Labai malonu sugrįžti į Klaipėdos sceną. Linkiu festivaliui ir toliau gyvuoti, išlaikyti tradicijas ir nepamiršti mūsų, išvažiavusių klaipėdiečių.
Vitalija Benetytė, smuikininkė
Visuose festivaliuose dalyvavau. Grojau „Skambančios bangos” scenoje solo, su orkestru, ateidavau paklausyti. Dėkoju už galimybę atskleisti save scenoje, pasirodyti plačiai publikai. Šiandien atvykau kaip viešnia, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos studentė. Šiandien man jau įdomu palyginti savo pasiekimus su mano bendraamžių, kolegų. O jaunųjų atlikėjų festivaliui „Skambanti banga” linkiu gyvuoti amžinai.