Nepriklausomybės atgavimo dieną, kovo 11-ąją, 12 val. uostamiesčio kultūros centro Žvejų rūmai scenoje įvyks konkursinis vyresniųjų šokių kolektyvų konkursinis sambūris „Iš aplinkui”.
Per 500 šokėjų, muzikantų ir dainininkų iš įvairių Lietuvos regionų varžysis artistiniais sugebėjimais, tautinio šokio autentiškumu ir po koncerto surengs vakaronę. Ta proga kalbamės su vienu šio renginio iniciatorių, Žvejų rūmų šokių kolektyvo „Vėtra” vadovu Viliumi Šleiniumi.
Kokia šio sambūrio prasmė?
Šokėjai atvažiuos susitikti, pabūti kartu – tarsi didžiulė šeima, nes daugiausia dalyvių kažkada šoko studentų kolektyvuose (sovietmečiu šie buvo „super”), o išsiskirstę po įvairius regionus ir sukūrę šeimas, užauginę vaikus šie žmonės, dūšioje menininkai, neprarado polėkio ir susibūrė į naujus kolektyvus. Taigi vyks savotiški „sielų mainai”, kai svarbu ne varžytis, o parodyti atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu atgimusio tautinio šokio „sielą”, unikalumą ir grožį.
Kuo nustebins kolektyvų repertuaras – avangardu ar išvysime archaišką, apeiginio tautinio šokio „grynuolišką” savastį?
Iš tiesų pamatysite dar neregėtų šokių, kurių dar nešokta, nes šiuolaikiniai choreografai įliejo į juos „šviežio kraujo”. Tačiau išlieka ir judesio raiškos natūralumas, ritualinė prasmė, tam tikras šokio tekstas arba siužetiškumas. Svarbiausia yra atspindėt savo krašto, iš kurio atvykai, šokio charakterį ir tenykščių papročių, folkloro ypatumus.
Tarkime, Nidos šokių kolektyvas „Kalnapušis” atskleis žvejišką prigimtį šokiu „Stinta pūkis”. Taigi repertuare pakaks ir lyrikos, ir smagaus humoro, ir moderniosios choreografijos ornamentikos. Intrigos ir vaidybos elementų, pantomimos ir šėlsmo… Pamatysime, ką gali žemaičiai, aukštaičiai, dzūkai ir suvalkiečiai, o žiūrovas gėrėsis visomis varsomis mirgančiais šokėjų kostiumais.
Gali būti, maloniai nustebins šokių kolektyvų instrumentinės grupės, kapelijos ir dainorėliai.
Kaip Jūsų vadovaujamo šokių kolektyvo „Vėtra” vardas atspindi jo kūrybinę dvasią?
Nesuklysiu pasakęs, kad neliko Europos šalies, festivalio, kur nebūtume pasirodę. Visada užsieniečiai klausia, kas ta „vėtra”, o paskui sako: „Aišku, jūs sukeliate vėtrą ne tik scenoje, bet ir žiūrovų širdyse”…
Esame stiprūs, nes dauguma mūsų šokėjų ir muzikantų – profesionalai, nors turime gydytojų ir architektų. Mes labiau toleruojam vaidybinius, charakterinius šokius, kur įmanu išreikšti savitą jūros ir pamario gyventojų dvasią, kultūrą.
Vienas mėgstamiausių šokių – „Blindos polka”, iš kurio mus užsieniečiai atpažįsta, taip pat vertiname klaipėdiečio baletmeisterio Vladimiro Ūsovo specialiai XXI amžiui sukurtą „Miestelėnų polką”.
Na, o kolektyvo „vizitinė kortelė” yra Klaipėdos krašto šokis „Obsteinas”. Jis „surištas” su mariomis ir žvejyba.
Kokie sambūrio konkurso vertinimo kriterijai?
Solidi komisija, kurią sudaro Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorė J. Čepaitė, docentai V. Alenskas ir V. Mačiulskis bei Lietuvos liaudies kultūros centro choreografijos poskyrio specialistai, pirmiausia vertins šokių kolektyvo savitumą, artistiškumą, ir kaip kolektyvas atspindi savo regiono „charakterį”.
Be abejo, šiek tiek lems ir šokio „technika”. Pagrindiniam sambūrio lauretui Žvejų kultūros centras yra įsteigęs neįprastą prizą, bet tebūnie tai paslaptis.
Kviečiame klaipėdiečius įvertinti šį jau penktus metus vykstantį puikų renginį, juo labiau, kad stebėti subrendusius, profesionalius, autentiškus „aukso amžiaus” šokėjus bus nepaprastai malonu – jie paperka žiūrovą nuoširdumu, natūralumu, polėkiu ir entuziazmu, – sakė Vilius Šleinius.