Statistikos duomenimis, nedeklaruotų pajamų dalis šiame sektoriuje sudaro apie pusantro milijardo litų
Statistika rodo, kad nedeklaruotų pajamų dalis statybos veiklos įmonėse šalies mastu sudaro apie 1,5 milijardo litų. Kai kurios statybinės įmonės, vengdamos mokesčių, slepia sandorius, taip atsiranda neapskaityti pinigai, iš kurių mokami atlyginimai „vokeliuose”. Dėl to nesumokami ne tik pridėtinės vertės, bet ir gyventojų pajamų mokesčiai bei priskaitymai SODRAI. Šiose įmonėse nustatoma daugiausiai nelegalaus darbo atvejų.
Įforminami realiai nevykdyti sandoriai
Statybos įmonių veikloje vis dar nustatomi PVM grobstymo atvejai, įforminant realiai neįvykusius sandorius, kai dokumentais įforminami atlikti darbai, rinkodaros ir kitokios paslaugos tik tam, kad būtų sumažintas mokėtinas PVM ir pelno mokestis. Tokiu būdu atsiranda įmonės tarpininkės, su kuriomis „sudaromi” sandoriai, už kuriuos paslaugos gavėjui gali būti grąžinamas PVM, o tarpininkei atitenka tam tikras procentas.
Pernai patikrinimų padaliniams vykdyti kontrolės veiksmus mokesčių inspekcijos analizės ir atrankos padaliniai perdavė 105 statybos įmones. Patikrinimų skyriams nustačius mokesčių vengimo atvejus, atrinkti dar 108 mokesčių mokėtojai. Šios akcijos metu atlikta 151 operatyvus patikrinimas, 70 mokestinių tyrimų, pradėta 12 mokestinių (kompleksinių bei teminių) patikrinimų – iš jų 6 baigti. Patikrinimo aktuose papildomai apskaičiuota 712 tūkstančių 930 litų mokesčių. Per akcijos laikotarpį mokesčių mokėtojai savanoriškai patikslino deklaracijas (atlikus mokestinius tyrimus ir nustačius trūkumus ar prieštaravimus) ir sumokėjo 537 tūkstančius 871 litą papildomų mokesčių.
Akcijos metu buvo išaiškinti ir tiriami 7 mokesčių vengimo atvejai (kai neteisėtai pasisavinant PVM dalyvauja keletas įmonių, iš kurių paprastai viena jų, dažniausiai įsteigta kokio nors asocialaus asmens, tampa „priedanga”), 52 statybos įmonėms duoti nurodymai teikti PVM sąskaitų faktūrų registrus (daugiausiai naujai įregistruotiems PVM mokėtojams), 53 – mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruotos iš PVM mokėtojų registro.
Išaiškintas mokesčių vengimo modelis
Pateikiame vieną mokesčių vengimo modelių. Atliekant A įmonės mokestinį patikrinimą, nustatyta, kad buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotos ūkinės operacijos pagal PVM sąskaitas faktūras išrašytas realios ūkinės veiklos nevykdančių, prekių/paslaugų įsigijimo nedeklaruojančių, iš PVM mokėtojų registrų išregistruotų ir mokesčių nemokančių septynių bendrovių vardu. Daugelio jų vykdytą veiklą tiria teisėsaugos institucijos.
Apskaitos dokumentus, kuriais įformintos ūkinės operacijos, pasirašė bendrovėse nedirbantys asmenys. Patikrinimo metu surinktos informacijos pagrindu išaiškinta, kad apskaitos dokumentuose nustatytomis sąlygomis ūkinės operacijos neįvyko.
Asmenys išrašydami spec. apskaitos dokumentus įteisino iš anksto suplanuotus, visuomenės interesams priešiškus sandorius, tokiu būdu sudarė sąlygas A įmonei nepagrįstai atskaityti pirkimo PVM. Įmonė A „savo” paslaugas pardavė B,C, D įmonėms, kurios pagal A įmonės išrašytus dokumentus taip pat suformavo PVM atskaitą. Patikrinimo metu nepavyko nustatyti, kas faktiškai iš tikrųjų atliko statybos paslaugas.
Patikrinimo metu buvo priskaitytos papildomai į biudžetą mokėtinos PVM bei delspinigių sumos dėl nepagrįstai į PVM atskaitą įtrauktų sumų, išskirtų juridinės galios neturinčiose PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose PVM nemokančių ir nedeklaruojančių, realios ūkinės veiklos nevykdančių bendrovių. Medžiaga tyrimui perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Šiemet bus tikrinama toliau
Šiais metais mokesčių inspekcija taip pat numato vykdyti statybos „akciją”, kurios tikslas – nustatyti rizikingiausių įmonių verslo skaidrumą, išaiškinti „tarpininkus”, kurie nesukurdami jokios pridėtinės vertės, padeda kitiems ūkio subjektams suformuoti neteisėtą PVM atskaitą, nustatyti slepiamas pajamas bei nelegalaus darbo atvejus.
Kauno apskrityje, 2005 m. sausio 1 dienos duomenimis, statybos veiklą vykdė 1195, iš jų 710 PVM registre įregistruotos, įmonės.
Todėl mokesčių inspekcija didžiausią dėmesį skyrė ir skirs rizikingiausioms (mokesčių mokėjimo prasme) įmonėms išaiškinti. Šiam tikslui 2005 metais atlikta apskrities statybos įmonių veiklos analizė, visų turimų duomenų pagrindu įvertinta esama situacija, pasirinkti rizikingumo vertinimo kriterijai. Ir tik analizės pagrindu atrinktų rizikingiausių įmonių atžvilgiu buvo pradėti kontrolės veiksmai.