Besižvalgydami, kada sulauksime paukščių gripo, svarstydami, ar verta keliauti į egzotiškas šalis, kad ten juo neužsikrėstume, pasak medikų, rūpinamės visiškai ne tuo, kuo derėtų. Egzotiškose ir tolimose kelionėse žmonių laukia kur kas didesni pavojai, nei paukščių gripas – hepatitas A, B, vidurių šiltinė, maliarija ir kitos ligos. Nors skiepai apsaugo nuo daugelio iš jų, apie 70 proc. keliautojų dėl to nesuka sau galvos.
Skiepija dėl naudos
Kol mūsų šalyje dar niekas negirdėjo apie kelionių mediciną, arba tiesiog kelionių gydytoją, daugelis žmonių nepasitiki imunologais, rekomenduojančiais skiepytis prieš išvykas į svečias šalis. Dažniausiai manoma, jog jie būtinai stengsis paskiepyti nuo visų žinomų ligų, kad tik turėtų daugiau naudos.
Vakcina nėra pigi, tad daugelis į rekomendacijas pasiskiepyti numoja ranka. Taip elgtis paskatina ne tik „patyrę” bičiuliai, bet ir turizmo agentūros, dažnai nutylinčios apie kelionėse galinčias iškilti sveikatos problemas.
Apie sveikatą nepagalvoja
Uostamiestyje veikiančios Imunoprofilaktikos tarnybos vadovė imunologė Jadvyga Malūkienė neslėpė, kad medikams ši situacija seniai žinoma.
” Žmonės laukia paskutinės minutės pasiūlymų, kad galėtų kuo pigiau keliauti. Dažnai į kelionę susiruošiama spontaniškai, pagalvojus tik apie lagaminą ir jo turinį, bet ne apie savo sveikatą. Turizmo agentūros apie pavojus tyli, nes joms reikia parduoti degančius kelialapius, kur ten pradėsi pasakoti, kad klientui prieš mėnesį jau reikėjo pasiskiepyti nuo hepatito, choleros, vidurių šiltinės”, – patirtimi dalijosi J.Malūkienė.
Vietoj skiepo siūlo išgerti
Klaipėdietės medikės žodžius patvirtino ir neseniai mūsų šalyje bendrovės „Rait” atliktas tyrimas „Klientų informavimas vykstant į turistinę kelionę apie galimą riziką sveikatai ir jos profilaktiką”.
Iš 43 tyrimo metu aplankytų kelionių agentūrų filialų, be specialaus raginimo, apie riziką sveikatai užsiminė tik du. Kur kreiptis norint pasiskiepyti nuo pavojingų infekcijų nurodė tik vienas darbuotojas.
Nutylėdami apie galimybę egzotiškuose kraštuose užsikrėsti sunkiomis ligomis, kelionių organizatoriai ne tik pažeidžia įstatymus, o kai kurie – net klaidina klientus, nerekomenduodami skiepytis nuo pavojingų infekcijų.
Dažnai darbuotojai vykstantiems į Egiptą, Turkiją, netgi tolimą Kubą teigė, kad ten nėra tokių ligų, kurių nebūtų Lietuvoje, arba kad dar niekas nėra tokiose kelionėse susirgęs, tad sveikatai nėra jokios rizikos.
Tačiau neretam vykstant į Egiptą ar kitą šalį dar čia, Lietuvoje, arba jau ten nuvykus turizmo firmų atstovai rekomenduoja „profilaktiškai” prieš kiekvieną maitinimąsi išgerti degtinės ar kito stipresnio gėrimo.
Informuoti klientus apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, sveikatos draudimo įforminimo tvarką kelionių organizatorius įpareigoja Turizmo įstatymas.
Prieš kelionę – pas gydytoją
Neretai sakoma, kad skiepijimas yra tik biznis. Kelionėse puikiai galima apsieiti ir be skiepų. „Šiandien viskas yra biznis: ir turizmas, ir skiepai, ir farmacija, ir prekyba duona. Žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę pats pasirinkti, kaip jam elgtis – skirti pinigų vakcinai ar vėliau žymiai daugiau išleisti vaistams”, – sakė J.Malūkienė.
Imunologė pasakojo, kad daugelyje išsivysčiusių šalių egzistuoja tokia disciplina, kaip kelionių medicina, o kelionių gydytojų kabinetų pridygę lyg pas mus vaistinių ar stomatologinių gydyklų. Ten normalu prieš kelionę konsultuotis su mediku. Jis paaiškina, kokios ligos paplitusios krašte, į kurį keliaus, kaip nuo jų apsisaugoti, kada ir dėl ko reiktų skiepytis, kiek metų galioja jau atlikta vakcinacija, žmogui padedama surinkti kelionės vaistinėlė.
Tačiau lietuviai ligų profilaktikos nemėgsta. Jie ne tik nepaiso sveiko gyvenimo būdo, kuris padėtų apsisaugoti nuo didžiausią mirtingumą keliančių širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir nesiskiepija. Pasak J.Malūkienės, prieš metus Lietuva pagal vakcinacijos lygį buvo antroji nuo galo po Maroko.
Rizikuoja 70 proc. keliautojų
Susirengusieji keliauti į Centrinės ar Vakarų Afrikos šalis, Lotynų Ameriką, Pietų ir Pietryčių Aziją, kur didesnė rizika užsikrėsti pražūtingomis infekcijomis, su medikais turėtų pasitarti bent prieš 4-6 savaites iki kelionės pradžios.
Pasaulio oro uostų tyrimo duomenimis, 70-čiai procentų keliaujančių į besivystančias šalis gresia patirti negalavimų kelionės metu, tačiau tik nedaugelis keliautojų kreipiasi į medikus patarimų kelionei.
Jūros gėrybės užkrėstos
Labiausiai paplitusių keliautojų infekcinių ligų – hepatitų A,B, vidurių šiltinės galima išvengti pasiskiepijus.
Pasaulio Sveikatos Organizacija poilsiautojams pataria skiepytis nuo hepatito A.
Kasmet hepatitu A suserga apie 1,4 milijono žmonių. Ši liga paplitusi visame pasaulyje, netgi Europoje, o pastaruoju metu protrūkiai registruojami ir mūsų šalyje.
Hepatitu lengva užsikrėsti per infekuotą maistą, vandenį, buitiniu keliu.
Vokietijos tropinių ligų instituto duomenimis, apie 40 proc. visų jūros gėrybių Viduržemio jūroje yra užkrėstos hepatito A virusu. Šia infekcija galima užsikrėsti ir valgant termiškai neapdorotas daržoves, vaisius, mišraines, taip pat per gėrimus – vandenį ar kokteilį, kuriame yra šaldyto užkrėsto vandens kubelių. Medikai sako, kad užsikrėsti hepatitu A galima ir netyčia gurkštelėjus vandens jūroje ar baseine.
Medikai tikina, kad hepatitas A tyko ne tik egzotiškuose kraštuose, bet ir civilizuotoje Europoje. Pavyzdžiui, pernai Belgijoje hepatito A protrūkio metu Antverpene ir Grinbergene susirgo 252 žmonės, Vokietijoje po kelionės į Egiptą hepatitu A susirgo 219 turistų, Italijoje, Kampanijos regione susirgo 615 žmonių, valgiusių jūros moliuskus.
Susižeisti rizikinga
Kita itin paplitusi liga yra hepatitas B. Pasaulyje per metus nuo šios infekcijos miršta per milijoną žmonių. Ja užsikrečiama per seiles, lytinių santykių metu, per kraują netikėtai susižeidus, atliekant manikiūrą, veriant auskarus, darant tatuiruotes.
Skiepai patikimai saugo ir nuo visame pasaulyje paplitusio hepatito B, kuris pažeidžia kepenis, sukelia kepenų cirozę arba vėžį. Mažiau juo užsikrečiama tik Vakarų Europoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Šiaurės Amerikoje, išskyrus Aliaską bei arktinę Kanadą.
Reikalauja sertifikato
Vykstantiems į Afriką, Aziją, Pietų Amerikos šalis patariama skiepytis nuo vidurių šiltinės, o keliaujantiems per Geltonojo drugio endemijos teritorijas Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse primenama pasirūpinti tarptautiniu skiepijimo nuo šios ligos sertifikatu.
Pasaulio Sveikatos Organizacija vykstančius į Aziją nuolat informuoja apie paukščių gripo grėsmę. Tačiau didžiausia tikimybė šiame regione susirgti maliarija. Vakcinos nuo šios ligos nėra, tad žmogus, išvykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo gerti profilaktikai skirtus vaistus. Beveik visi vaistai nuo maliarijos pradedami gerti likus savaitei iki išvykimo į endeminę vietovę ir vartojami visą buvimo rizikos šalyje laiką bei kelias savaites sugrįžus namo.
Ypač didelė tikimybė užsikrėsti maliarija yra Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Haityje ir Dominikos Respublikoje, Afrikoje, Indijoje, Pietų Azijoje ir Vidurio Rytuose.