Skandalingą „Alitos” bendrovės pardavimą tiriančiai Seimo komisijai liudijo parlamento vadovas ir nušalintasis Prezidentas
„Alitos” privatizavimo tyrimą parlamente lydi politikų tarpusavio priekaištai. Nušalintasis Prezidentas Rolandas Paksas kaltina socialliberalus, kad šie darė įtaką prieštaringai vertinamam Alytaus bendrovės privatizavimui 2003 metais. Socialliberalų lyderis, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas šiuos kaltinimus atmeta. Seimo vadovas taip pat primena, kad premjeras Algirdas Brazauskas irgi jam priekaištavo dėl kišimosi į „Alitos” privatizavimą.
Sulaukė Vyriausybės atkirčio
„Alitos” privatizavimo peripetijas tirianti Seimo laikinoji komisija vakar išklausė dviejų svarbių liudininkų – A.Paulausko ir R.Pakso – parodymus.
Maždaug po valandą uždarame posėdyje atsakinėję į komisijos narių klausimus abu politikai su žiniasklaida nebuvo labai kalbūs. Tačiau jie pažėrė priekaištų vienas kitam.
Seimo Pirmininkas papasakojo vos pradėjęs domėtis „Alitos” privatizavimo eiga sulaukęs premjero priekaištų, esą kišasi ne į savo reikalus. „Laikinajai komisijai pateikiau išsamią informaciją, kaip aš reagavau į žinias apie galimai neskaidrų privatizavimo procesą. Tai ir susitikimai su Valstybės turto fondo vadovu Povilu Milašausku, priekaištai dėl neskaidrumo, įstatymų nepaisymo, mano išvada, kad turi būti paskelbtas naujas konkursas”, – sakė A.Paulauskas.
Tačiau, pasak Seimo vadovo, pradėjęs domėtis šiais procesais, jis sulaukė Vyriausybės atkirčio: „Aš manau, kad, kaip Seimo Pirmininkas, savo kompetencijos ribose atlikau tiek darbo, kiek galėjau padaryti. Visi sprendimai yra Vyriausybės rankose, aš net susilaukiau priekaištų už tokį ypatingą domėjimąsi”. Paklaustas, kas konkrečiai priekaištavo, Seimo Pirmininkas paminėjo P.Milašauską ir premjerą A.Brazauską.
Kaltinimus paneigė prokurorai
Vėliau komisijai liudijęs R.Paksas apkaltino A.Paulausko vadovaujamus socialliberalus pasukus „Alitos” privatizavimo procesą jiems naudinga linkme. „Procese aktyviai dalyvavo ir darė įtaką tiek socialliberalų vadovybė, tiek atitinkamų institucijų vadovai – politikai ir pareigūnai”, – žurnalistams sakė R.Paksas.
Nušalintojo Prezidento kaltinimai socialliberalams nustebino laikinosios komisijos vadovą Joną Pinskų – komisijai R.Paksas apie juos net neužsiminė. J.Pinskus po posėdžio žurnalistams sakė, jog nušalintasis Prezidentas kalbėjo apie politikų bei pareigūnų bandymus daryti įtaką Alytaus bendrovės privatizavimo procesui, tačiau nei konkrečių pavardžių, nei pareigūnų, nei partijų neįvardijo.
A.Paulauskas, komentuodamas R.Pakso pareiškimus, priminė, jog R.Paksas jo vadovaujamą partiją dėl „Alitos” privatizavimo kaltina nebe pirmą kartą, bet tokius kaltinimus oficialiai paneigė Generalinė prokuratūra.
R.Paksas socialliberalus darant įtaką „Alitos” privatizavimui apkaltino dar Prezidentūros skandalo, pasibaigusio 2004 metais apkalta, įkarštyje, kuomet jam buvo nelegaliai pristatyta bendrovės privatizavimo byla.
Dingo 12 dokumentų
Pasak komisijos vadovo J.Pinskaus, nušalintasis Prezidentas paprašė atkreipti dėmesį, kad iš „Alitos” privatizavimo bylos „kažkur dingo” 12 dokumentų, susijusių su pareigūnų dalyvavimu šiame procese. „Mes paprašysime Valstybės saugumo departamento pateikti tą medžiagą, taip pat bandysime ištirti, kur galėjo dingti tie dokumentai”, – teigė komisijos pirmininkas.
Bendrovę „Alita” privatizavo ir dabar valdo jos vadovų komanda. Už 83,8 proc. „Alitos” akcijų valstybei buvo sumokėta 58,05 mln. litų – 8,05 mln. litų daugiau nei pradinė pardavimo kaina.
Nesėkmingai „Alitos” privatizavime dalyvavęs Italijos verslininkas Luidžitercas Boska iš Valstybės turto fondo (VTF) bandė prisiteisti 1,7 mln. litų kompensaciją, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas praėjusių metų pabaigoje atmetė verslininko ieškinį. Italijos verslininkas kol kas šio sprendimo nėra apskundęs.
Komisija prašys pratęsti jos veiklą iki birželio pabaigos, nes dar nėra pasibaigę teismai dėl L.Boskos pašalinimo iš „Alitos” privatizavimo konkurso.
Seimas yra pavedęs komisijai išsiaiškinti, kodėl „Alitos” privatizavimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas mažiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, kuo remiantis didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas buvo iš konkurso pašalintas, ar tokiais veiksmais nebuvo padaryta žalos valstybei, kas dėl to yra atsakingas.
Komisija taip pat turi nustatyti, ar apie konkurso dalyvius VTF pateikta teisėsaugos institucijų informacija buvo pagrįsta ir objektyvi.