Tai, kad remonto įmonės AB „Laivitė” nėra neseniai pristatytame naujame centrinės Klaipėdos miesto dalies makete, kuris bus demonstruojamas tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje Kanuose, vėl atgaivino kalbas, kad ši bendrovė parduota.
Makete, kuriame pateikiama Klaipėdos miesto ateities vizija, šiuo metu „Laivitės” nuomojamoje teritorijoje numatyti įvairūs pramoginės paskirties pastatai, laisvas priėjimas prie marių ir pan. Esą tokia vizija atsiradusi todėl, kad neva naujieji „Laivitės” savininkai taip pat įsivaizduoja šią teritoriją.
„Vakarų ekspresui” susiekus su AB „Laivitė” valdybos pirmininku Konstantinu Kovaliu ir paklausus, ar turi pagrindo kalbos, esą „Laivitę” buvo bandoma parduoti už 100 mln. Lt, jis atsakė taip: „Laivitė” niekam nereikalinga ir neparduodama todėl, kad nėra pirkėjų. Niekas jos, kaip įmonės, nepirks. Pirkėjų nebuvo ir nėra”.
Jo teigimu, „Laivitė” ir toliau remontuos laivus.
Visai kas kita, pasak K. Kovalio, nekilnojamasis turtas miesto centre. Ką ketinama iš jo parduoti, valdybos pirmininkas nekomentavo.
Toliau remontuos laivus
AB „Laivitė” generalinis direktorius Michailas Mančinskis, paprašytas pakomentuoti „Laivitės” išmetimą iš Klaipėdos miesto vizijos, sakė nieko naujo negalįs pasakyti, kaip tik tai, kad bendrovė neparduodama. „Jeigu ji būtų parduodama, būtų priimtas akcininkų sprendimas, būtų skelbiamas akcijų pardavimas ar supirkimas, būtų juntamas judėjimas maklerių kontoroje. Ar jūs tai matėte?”
Pasak jo, architektai gali turėti įvairių vizijų, tačiau tai dar nieko nereiškia. „Kodėl neskambinate Bronislovui Lubiui? Mačiau architekto viziją, kaip atrodo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritorija, esanti šalia mūsų – joje irgi pripaišyta visokių pastatų”,- stebėjosi M. Mančinskis.
Į klausimą, kokį nekilnojamąjį turtą ketinama parduoti, generalinis direktorius taip pat neatsakė, motyvuodamas tuo, kad tai neturėtų mums rūpėti. „Taip, tuo, kad priėjimas prie marių rūpi miesto gyventojams, kad tuo suinteresuota miesto valdžia ir kitos institucijos, galiu suprasti. Tačiau aš jums garantuoju 100 procentų, kad AB „Laivitė” tęs laivų remonto veiklą. Vizijos yra vienas dalykas, o bendrovės veikla – kitas”,- sakė generalinis direktorius.
Meras tiki vizijomis
Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, stende, kuris bus pristatomas parodoje Kanuose, parodytos Klaipėdos plėtojimo galimybės. „Mūsų vizijose „Laivitės” teritorija turėtų būti panaudojama kitaip nei dabar. Beje, esame šiek tiek įlindę ir į žiemos uostą, į teritoriją, priklausančią KLASCO, kurioje vyksta krovos darbai. Neatmetame galimybės, jog ir šios kompanijos savininkai gali pakeisti čia savo veiklos planus. Ši vieta būtų labai patogi pramoginiams laivams švartuoti, čia būtų galima priimti turistus. Mes norime, kad Klaipėdos gyventojai turėtų kuo daugiau priėjimo prie marių”, – sakė meras.
Beje, jis nenorėjo sutikti su tuo, kad Klaipėdos ateities vizijos neturi realaus pagrindo. Pasak jo, bent jau prieš kelerius metus dabartiniai „Laivitės” savininkai mąstė apie tai, kad įmonės gamybinė veikla toje vietoje galėtų būti iš dalies ar net visiškai sustabdyta, kad joje galėtų atsirasti erdvės visuomeninės paskirties objektams.
„Ar „Laivitė” bus parduota, ar ne, šiandien, neturėdamas konkrečios informacijos, neturiu teisės komentuoti. Nesu gavęs tikslios informacijos apie AB „Laivitė” perspektyvinius planus. Tačiau tikiu, kad jos nuomojama teritorija gali virsti panašia į tokią, apie kokią anksčiau kalbėjo bendrovės savininkai. Sunku įsivaizduoti ateityje laivų remonto veiklą pačioje miesto širdyje”,- sakė R. Taraškevičius.
Atsakyti į klausimą, kodėl „Laivitė” buvo privatizuota, ar miestas anksčiau neturėjo vizijų jos teritorijoje, R. Taraškevičius negalėjo, nes tuo metu jis nebuvo meras.
Paklaustas, kada galima tikėtis, jog Kanuose pristatytos Klaipėdos vizijos pradės virsti realybe, meras atsakė: „Teritorija pagal vizijas gali pradėti keistis galbūt po kokių 5 metų. Mes manome, kad taip gali būti, ir norime tikėti, kad taip tikrai ir bus. Tai rodo ir senųjų Europos miestų pavyzdžiai. Juose uostų gamybinė veikla iškeliama iš miestų centrų. Ji plėtojama kitose vietose, o centruose lieka viešosios erdvės”.