Aukštojo mokslo diplomas nėra pagrindinis veiksnys lemiantis galimybę gauti norimą darbą

Šiandien vykusiuose spaudos pusryčiuose Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija pristatė šių metų. vasario 8 – kovo 6 dienomis atliktą dviejų vis dažniau susiejamų tikslinių grupių – darbdavių ir besirenkančio studijas jaunimo – žvalgomąsias apklausas.

Atlikta darbdavių apklausa suteikia duomenų apie šiandieninius įmonių personalo poreikius, numatomą darbuotojų stygių artimiausius tris metus, darbdavių keliamus darbuotojų atrankos kriterijus ir pan.

Ketinančio studijuoti jaunimo apklausos duomenys informuoja apie planuojamą jaunuolių pasirinkimą: studijuoti Lietuvoje ar užsienyje, taip pat atskleidžia jų lūkesčius susijusius su užmokesčiu po studijų, planuojama karjera, aukštosiose mokyklose norimais gauti įgūdžiais.

Jei kalbamuoju momentu reikėtų apsispręsti, kokioje aukštojoje mokykloje studijuoti, daugiau nei 68% apklausoje alyvavusių jaunuolių pasirinktų studijas Lietuvos universitetinėje aukštojoje mokykloje, 4.5% pasirinktų Lietuvos neuniversitetinę aukštąją mokyklą, o 26.4% atiduotų pirmenybę studijų galimybei užsienyje.

Pagrindiniais motyvais, kodėl rinktųsi studijas Lietuvoje, respondentai įvardija finansinių galimybių studijuoti svetur stoką, tai, kad lietuvių kalba mokytis paprasčiau, o ir iš Lietuvos niekur išvažiuoti nesinori. Ketinantys studijuoti užsienyje akcentuoja studijų kokybės, programų lankstumo bei platesnių karjeros galimybių privalumus.

58.2% dalyvavusių apklausoje jaunuolių yra tikri, kad karjeros norėtų siekti Lietuvoje, 12.8 % apklaustųjų ketina išvykti ir įsidarbinti ES, o beveik trečdalis respondentų atsakė, jog apie tai dar nėra galvoję.

Paklausti, kokį darbą norėtų dirbti, 28.2% teigia, kad juos labiausiai tenkintų studijų specialybę atitinkantis darbas Valstybiniame sektoriuje, 28.5% rinktųsi darbą pagal specialybę verslo sektoriuje, 21.5% dalyvavusių apklausoje teigia, kad ketina turėti nuosavą verslą.

Kalbėdami apie sritį, su kuria šiandieninis jaunimas būtų linkęs susieti savo karjerą, beveik trys iš dešimties įvardijo ekonomiką ir finansus, antrosios labiausiai jaunimą dominančios sritys – poilsio, turizmas bei pramogų sektorius ir informacinės technologijos (karjerą šiose srityse rinktųsi po 12% apklaustųjų), trečiojoje vietoje pagal pirmumą – kultūros ir meno sritis (8 proc.).

Apklausos metu respondentai buvo prašomi pasirinkti, kokių įgūdžių lavinimui skirtų pirmenybę studijų metu. Studijuodami aukštojoje mokykloje jaunuoliai labiausiai norėtų išlavinti gebėjimą sisteminti informaciją ir priimti sprendimus (58.5 proc. apklaustųjų), net 56.4 % tikisi patobulinti komunikabilumo ir įtaigaus bendravimo įgūdžius, taip pat studijų aukštojoje mokykloje metu respondentai norėtų išmokti asmeninių finansų ir karjeros valdymo (51.5 %).

Apklausoje dalyvavusieji jaunuoliai prašyti įvertinti, kas jų nuomone suteikia didžiausią konkurencinį pranašumą siekiant pasirinktos darbo vietos. Daugiau nei 31 procentas apklaustųjų mano, kad didžiausią konkurencinį pranašumą įgyja asmuo, gebantis tinkamai save pristatyti darbdaviui.

Antras pagal svarbą veiksnys, konkuruojant dėl norimos darbo vietos, jaunuolių nuomone – tinkamos asmeninės savybės (27.8 proc.), trečiuoju pagal svarbą konkurenciniu veiksniu respondentai įvardijo profesinę patirtį (23.5 proc.). Menkiausiai konkuruoti darbo rinkoje, pasak būsimųjų studentų, padeda aukštojo mokslo diplomas (17.1 %).

Vykdant apklausą ypatingas dėmesys skirtas klausimui apie darbdavio pasirinkimą lemiančius veiksnius. Siekta išsiaiškinti, kokius pagrindinius darbuotojo pasirinkimo kriterijus įvardija darbdaviai, o jaunimo klausta, kas jų nuomone, nulemia darbdavio apsisprendimą.

Darbdavių teigimu, pasirinkimą lemia du pagrindiniai veiksniai – pasirodymas atrankos pokalbio metu (82.6%) ir profesinė patirtis (56.5%), tuos pačius du svarbiausius pasirinkimo veiksnius, tik suteikdami skirtingą pirmumo teisę, įvardijo ir jaunimo apklausos dalyviai: jų manymu daugiausiai dėmesio darbdaviai teikia profesinei patirčiai (58.9%), antrasis pagal svarbą – pasirodymas atrankos pokalbio metu (50.6%).

Šiek tiek išsiskyrė darbdavių ir jaunimo nuomonės kaip lemiantį veiksnį vertinant aukštosios mokyklos diplomą: darbdavių vertinimu, tam tikros aukštosios mokyklos diplomas turi mažiausiai lemiančios įtakos (tik 9.6 proc.), o jaunimo manymu – tai trečiasis pagal svarbą darbdavio apsisprendimą renkantis darbuotoją lemiantis veiksnys (28.8%).

Apklausos metu darbdaviai buvo paprašyti penkių balų vertinimo skalėje įvertinti asmeninių ir profesinių darbuotojo savybių tinkamumo svarbą renkantis naują darbuotoją. Paaiškėjo, kad pirmenybę darbdaviai (nors ir nedideliu skirtumu) teiktų asmeninėms savybėms (55.7%), o antrąją vietą užimtų profesinės savybės (43.5%). Didžioji respondentų dalis abiejų savybių svarbą penkiabalėje sistemoje vertino penketukais.

Remiantis darbdavių apklausos duomenimis, kalbėdami apie asmeninių darbuotojo savybių svarbą, darbdaviai labiausiai vertina atsakingumą (86.1%), gebėjimą analizuoti ir planuoti (59.1%) bei komunikabilumą (40.9 %).

Jaunimo manymu, darbdaviai labiausiai vertina atsakingumą (61.8%), gebėjimą priimti sprendimus ir vadovauti grupėms (51.4%) bei komunikabilumą (43.7 %).

65.4 proc. apklaustų darbdavių teigia, jog jų įmonei daugiau nei kartą per metus tenka ieškoti naujų darbuotojų.
Kalbėdami apie specialistų trūkumą per artimiausius tris metus, apklaustieji darbdaviai sako, kad labiausiai jų įmonėms trūks techninių darbuotojų (75.9 proc.), mažiausia tikimybė, kad prireiks aukščiausio lygio vadovų (65.5 procentai respondentų sako, kad netrūks), o galimą vidurinio lygio darbuotojų trūkumą įvardija 59.5 %.

Buvo domimasi, ar darbdaviai priimtų dirbti specialistus iš užsienio, neturinčius patirties ar baigusius ne tos krypties, kurios specialisto ieško, studijas asmenis.

81.3% teigia, jog priimtų baigusį ne tos krypties studijas, kurios srities specialisto ieško, asmenį, daugiau nei 66 proc. priimtų visiškai neturintį patirties, bet puikiais rezultatais baigusį studijas darbuotoją, o 65.2% neatsisakytų priimti reikiamą specialistą iš užsienio.

Apklausose dalyvavo 116 darbdavių ir 330 ketinančių rinktis studijas jaunuolių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.