Sprogimo rezerviniame daugiabutyje Liepų gatvėje liudininkas Gintaras Seikus piktinasi, kad nukentėjusiems Savivaldybė siūlo gerokai prastesnes gyvenimo sąlygos nei anksčiau turėtos.
G. Seikus pateikė ir savą sprogimo rezerviniame name įvykių versiją. Tądien, kai daugiabutyje įvyko sprogimas, jis viešėjo pas savo brolį Svajūną bei jo žmoną Lijaną – labiausiai nukentėjusius po nelaimės.
„Išgirdau duslų „bump”, bet nepajutau drebėjimo. Pasukau galvą, o durys su visa stakta jau gulėjo kambaryje, kuriame mes buvome su trimis brolio vaikais.
Net nesupratau, kad kažkas įvyko. Išbėgęs į koridorių pamačiau, kad mano brolis visas garuoja. Po sprogimo jį iš virtuvės su visa siena išmetė į koridorių”, – pasakojo 37 metų Gintaras.
Ką veikė tarnybos?
Pašnekovas neigė, kad tądien buvo girtaujama. „Mano manymu, girtavimas yra, kai yra kompanija, geriama, triukšmaujama. Bet kai aš namuose atsigeriu butelį alaus, du, nors penkis – čia ne girtavimas”, – G. Seikus piktinosi spaudos teigimu, esą nelaimės išvakarėse girtauta.
Gintaras nesutiko ir su tuo, kad įvykio vietoje specialiosios tarnybos pasirodė netrukus. „Policija atvažiavo, kai koridorius jau buvo tuščias. Kai atvyko ugniagesiai, dujas jau buvau užsukęs”, – teigė liudininkas.
Pasak Gintaro, ugniagesiai stovėjo apie penkias minutes – neva bandė susigaudyti, ką daryti.
„Praktiškai viską patys susitvarkėme. Nemačiau, kad specialiosios tarnybos nors kažką būtų padariusios. Gal tik policija atliko savo darbą, nebeįleido svetimų į koridorių”, – teigė Gintaras.
Jis sakė, kad metais jaunesniam broliui nustatyti antrojo laipsnio nudegimai, o šio žmona operuota ir išvežta į Kauną.
Siūloma pastogė – per prasta
Sprogimui suniokojus butus Gintaras dabar ieškoti būsto padeda Andželai Kiriliuk, auginančiai jo dukrą bei dar pora savo vaikų. Moteris ketinanti priglausti ir tris jo brolio vaikus, kol abu tėvai gydosi ligoninėje.
Savivaldybė nukentėjusiems nuo nelaimės gyventojams pasiūlė laikiną prieglobstį, tačiau, anot G. Seikaus, pasiūlyti būstai jų netenkina.
„Po nelaimės A. Kiriliuk buvo nuvežta į „Jūragio” viešbutį. Labai didelis dėkui… Sienos supelijusios, bet tiek to, nors vaikai naktį turėjo kur pernakvoti”, – piktinosi vyriškis.
Jis nerimauja, kad iš ligoninės grįžę jo brolis su žmona turės gyventi Minijos gatvėje.
„Visus nori sukišti į Minijos gatvės 129 namą. Nuvažiuokit ir pasižiūrėkit, kas per liaudis ten gyvena. Ką, jie turi važiuoti į labiau apleistas patalpas nei turėjo? Pasakyta, kad gyvens tol, kol atstatys tą namą – tam reikės mažiausiai pusmečio. Mes neiname su ištiesta ranka, tvarkysimės patys, bet duokit vieną kambariuką kitur”, – kalbėjo vyras.
Be pastogės likusiai šeimai iš trijų pasiūlytų laikinų pastogių netiko nė viena. Pasak Gintaro, kitas kaimynas irgi atsisakė ten apsigyventi. Vakar A. Kiriliuk su vaikais glaudėsi pas tame pačiame daugiabutyje, kur nuaidėjo sprogimas, gyvenančią kaimynę.
Siūlo, ką turi
Savivaldybės socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė sakė pirmąkart išgirdusi, kad nelaimės ištikti gyventojai nepatenkinti valdininkų siūlomu būstu.
Nukentėjusioms šeimoms buvo pasiūlytos bendrabučio tipo patalpos Vaidaugų, Šaulių ir Minijos gatvėse, ir tik gausiausiai – 13 asmenų – šeimai pasiūlytas keturių kambarių butas, paskutinis iš rezervinio Savivaldybės fondo.
Pasak D. Netikšienės, Liepų gatvės 36a daugiabučio gyventojai nebuvo pagrindinio rezervinio butų fondo nuomininkai, tad pagal įstatymą Savivaldybė neprivalėtų rūpintis patalpų suteikimu.
Be to, anot jos, kai kurios šeimos nuomos sutartis buvo pasirašiusios vieneriems metams, o trečius metus Liepų gatvėje gyvenanti A. Kiriliuk šios sutarties net neturinti. „Duodame, ką turime. Jei siūlomi butai netinka, jie patys gali ieškotis ir nuomotis patinkančiame rajone”, – siūlė vedėja.
Ji sutiko, kad siūlomi butai nėra idealiai sutvarkyti, tačiau iki sprogimo šeimos gyveno ne ką geresnėmis sąlygomis.
G. Seikus mano kitaip: „Rezervinis namas buvo tvarkingas: po remonto, unitazai stovėjo, vonia – viskas švaru, plytelėm išklijuota, nebuvo apleistas, tik gal laikui bėgant dažai apsilupinėjo”.