Savivaldybių keliams ir gatvėms planuojama skirti tik 1 procentą ES paramos.
Vakarų valstybių uostamiesčiams konkuruojant, kuris patrauklesnis, Klaipėdos gatvėms ir aplinkiniams keliams kilo grėsmė tapti sunkiai pravažiuojamais.
Tokia išvada peršasi įvertinus, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono ir miesto keliams, gyvenviečių gatvėms remontuoti iš ES struktūrinių fondų bus skiriamas trečdaliu mažesnis finansavimas nei 2005 ir 2006 metais.
Išanalizavusi pirminės 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įspėja, kad nebus pakankamai lėšų asfaltuoti Klaipėdos rajono žvyrkeliams bei tinkamai prižiūrėti miesto bei aplinkinių miestelių gatvėms.
Lietuvos uostamiestis pritraukia milijonus tonų krovinių, tačiau privažiuoti prie uosto krantinių gali būti keblu.
Klaipėdos gatvėms remontuoti ar jas platinti nuo 2007 metų sausio 1 dienos bus skirtas gerokai mažesnis finansavimas.
Asociacijos „Lietuvos keliai” tarybos pirmininko Jono Leišio žodžiais, Lietuvos automobilių kelių direkcijai pristigus pinigų prižiūrėti savivaldybės keliams, kelių tiesimo įmonės negalės asfaltuoti bei tinkamai prižiūrėti gatvių ne tik Klaipėdoje, bet ir visame regione.
Remiantis preliminariu 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektu, iš ilgalaikės ES struktūrinės paramos tik apie 2,3 proc. visų planuojamų lėšų bus skirta krašto, rajoniniams ir vietiniams keliams bei gatvėms rekonstruoti, taip pat žvyrkelių asfaltavimo programai vykdyti, eismo saugai ir aplinkosaugai gerinti.
Šioms reikmėms iki šiol kasmet buvo skiriama 2-3 kartus daugiau lėšų.
Kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Lenkijoje) artimiausius šešerius metus planuojama krašto, regiono ir savivaldybių keliams skirti beveik dvigubai daugiau pinigų negu Lietuvoje.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos pareigūnų, pagal numatomą lėšų paskirstymą prasčiausia padėtis bus savivaldybių keliuose bei gatvėse, nes iš anksčiau planuotų 2 proc. ES skiriamų lėšų realiai savivaldybių keliams numatoma skirti tik procentą.
Kelininkai teigia, kad net iki šiol buvus žymiai didesniam finansavimui, ne visada pavykdavo sutvarkyti visus kelius, todėl pagal naująjį finansavimą padėtis gali tapti kritiška.