Šiandien Europos Komisija pasiūlė toli siekiančias bendro cukraus rinkos organizavimo reformas. Pokyčiai padidins Europos Sąjungos cukraus sektoriaus konkurencingumą ir labiau jį orientuos į rinką, užtikrins ilgalaikę jo perspektyvą ir sustiprins ES pozicijas dabartiniame pasaulio prekybos derybų raunde. Reformomis bus modernizuota dabartinė sistema, kuri iš esmės nepakeista išbuvo apie 40 metų. Pagal naująją sistemą besivystančios šalys ir toliau galės patekti į Europos cukraus rinką lengvatine tvarka, patraukliomis kainomis, gerokai aukštesnėmis nei pasaulinėje rinkoje. Tradiciškai į ES cukrų eksportuojančios Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalys naudosis taip pat šiandien Komisijos patvirtinta pagalbos programa. Komisijos reformomis siūloma baltojo cukraus kainą dviem etapais sumažinti iš viso 39 %, kompensuoti ūkininkams 60 procentų kainos sumažinimo atsietomis išmokomis, kurių mokėjimas būtų susietas su aplinkosaugos ir žemės valdymo standartų laikymusi ir įtrauktas į bendrąją išmoką ūkiui, įvesti ketverių metų savanorišką restruktūrizavimo schemą paskatinant mažiau konkurencingus gamintojus pasitraukti iš šio sektoriaus, ir panaikinti intervenciją. Pagal pagalbos AKR šalims planą 2006 m. bus numatyta skirti 40 mln. eurų ir bus atvertas kelias tolesnei pagalbai. Komisija tikisi, kad politinį susitarimą dėl minėtų pasiūlymų Žemės ūkio taryboje pavyks sudaryti lapkritį.
„Nėra jokios alternatyvos esminei reformai” – pareiškė Mariann Fischer Boel, už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė. „Lengviausias kelias būtų sėdėti rankas sudėjus. Tačiau tai reikštų lėtą ir skausmingą Europos cukraus sektoriaus mirtį. Esu įsitikinusi, kad ES cukraus gamintojai turi konkurencingą ateitį, tačiau tik tada, jei imsime veikti dabar ir ryžtingai, kad parengtume juos būsimiems išbandymams. Mes siūlome ilgalaikę, stabilaus planavimo perspektyvą su dosniu restruktūrizavimo fondu, skirtu paskatinti mažiau konkurencingus gamintojus pasitraukti iš sektoriaus ir susitvarkyti su socialiniais bei aplinkosauginiais restruktūrizavimo proceso padariniais. Mes taip pat išsaugosime lengvatas savo tradiciniams tiekėjams iš besivystančių šalių. Mūsų rinka kai kuriems iš jų išliks patraukli cukraus pardavimo vieta.”
Už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys Louis Michel pabrėžė: „Mes visiškai suprantame, kad ES cukraus sektoriaus reforma daugeliui mūsų AKR partnerių yra rimtas išbandymas. Siūloma pagalbos schema padės jiems užsitikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį, vykdant vietinę darnaus vystymosi strategiją.”
Reformos pagrindimas
Po 2003 m. ir 2004 m. dabar atėjo laikas cukraus režimą suderinti su kituose sektoriuose jau nustatyta tvarka. Cukraus sektoriaus reformoje turi būti tinkamai atsižvelgta į ūkininkų pajamas, vartotojų interesus ir perdirbamosios pramonės padėtį. Reforma turi padidinti ES cukraus pramonės konkurencingumą, labiau ją orientuoti į rinką ir užtikrinti darnią rinkos pusiausvyrą, atitinkančią tarptautinius ES įsipareigojimus. Komisija nuodugniai ištyrė cukraus rinką ir tarėsi su kuo didesniu suinteresuotų šalių skaičiumi. Jos atlikti poveikio įvertinimai aiškiai parodė, kad dabartinė padėtis neturi jokios perspektyvos. Neatlikus reformų, visoje Sąjungoje reikėtų radikaliai sumažinti kvotas, dėl to labiausiai nukentėtų labiausiai konkurencingi gamintojai, o sektorius būtų nualintas.
Europos gamintojams turėtų būti užtikrintas ilgalaikis aiškumas dėl taisyklių, kurių jie turi laikytis. Todėl reformos pasiūlyme nustatomos Europos cukraus sektoriaus ekonominės ir teisinės nuostatos iki 2014-2015 m., nenumatant sąlygos dėl peržiūrėjimo ir pataisų. Komisija siūlo esminį dviejų etapų kainų mažinimą, susietą su dosniu finansavimu iš restruktūrizavimo fondo, veiksiančio ketverius metus. Yra trys pagrindiniai restruktūrizavimo fondo tikslai: pirma – sukurti paskatas mažiau konkurencingiems ūkininkams pasitraukti iš šios pramonės šakos, antra – užtikrinti lėšas, reikalingas įveikiant socialinius ir aplinkosauginius fabrikų uždarymo padarinius (socialinių planų ar perkėlimo į kitą veiklą programų bei gerų vietovės aplinkos sąlygų atkūrimo priemonių finansavimas), ir trečia – užtikrinti lėšas naujam verslui kurti labiausiai paveiktuose regionuose ir derinti jas su ES struktūrinių ir kaimo plėtros fondų parama.
Pagalbos Afrikos, Karibų ir Ramiojo (AKR) šalims schema
Reikia atkreipti dėmesį į besivystančių Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių, kurioms Europa tradiciškai yra gyvybiškai svarbi rinka, poreikius. Po reformos Europa išliks patraukli prekyvietė kai kurioms iš šalių, kurioms patekimas į ES rinką buvo garantuotas Cukraus protokolu.
Tačiau Komisija taip pat siūlo pagalbos schemą tradiciškai cukrų į ES eksportuojančioms Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims. Ji pripažįsta, kad reforma yra didelis išbandymas ne tik ES cukrinių runkelių augintojams ir cukraus gamintojams, bet ir daugeliui tiekėjų iš AKR šalių. Siekiant, kad veiksmai atitiktų įvairią skirtingų šalių padėtį, Komisijos pagalbos schemoje siūloma imtis plačios socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės veiklos.
Pagal Cukraus protokolą cukrų į ES eksportuoja aštuoniolika AKR šalių ir jos gali pajusti kainų sumažinimo ES rinkoje padarinius. Komisijos įsipareigojimas joms padėti prisitaikymo proceso metu buvo įtrauktas į 2004 m. liepos Komisijos komunikatą ir išplėtotas sausį parengtame „Veiksmų plane”, kaip dialogo su AKR šalimis pagrindas.
Komisija siūlo pradėti įgyvendinti pagalbos schemą jau 2006 m., kadangi ankstyvos investicijos šiose šalyse iki maksimumo padidintų jų sėkmingo prisitaikymo galimybes. Kadangi dėl restruktūrizavimo ir įvairinimo procesų sudėtingumo reikia nuolatinių pastangų, 2006 m. pagalba turėtų būti įtraukta į aštuonerių metų planą. 2006 m. buvo numatytas 40 mln. eurų pradinis biudžetas. 2007-2013 m. laikotarpiui bus užtikrinta tolesnė ilgalaikė pagalba.
Svarstant AKR šalių skirtumus, siūloma daug paramos variantų, kuriuos reikia suderinti pagal suinteresuotų šalių nustatytus kiekvienos šalies poreikius ir įtraukti į ilgalaikę, išsamią ir darnią strategiją. Paramos rūšys buvo nustatytos ypatingą dėmesį skiriant veiksmingam įgyvendinimui.
ES cukraus sektoriaus reformos pasiūlymo detalės
– Kainos sumažinimas 39 procentais per dvejus metus nuo 2006-07 m., siekiant užtikrinti ilgalaikę rinkos pusiausvyrą.
– 60 % kainos sumažinimo kompensacija ūkininkams. Šios pagalbos įtraukimas į bendrąją išmoką ūkiui ir jos mokėjimo susiejimas su aplinkosaugos ir žemės valdymo standartų laikymusi.
– Naujo režimo, įskaitant cukraus kvotų sistemos pratęsimą, galiojimas iki 2014-15 m. Nėra sąlygos dėl peržiūros ir pataisų.
– „A” ir „B” kvotų sujungimas į bendrą gamybos kvotą.
– Intervencijos sistemos panaikinimas ir intervencinės kainos pakeitimas referencine kaina.
– Privataus saugojimo sistemos, kaip saugos priemonės tuo atveju, jeigu rinkos kaina nukristų žemiau referencinės kainos, įvedimas.
– 4 metų savanoriška restruktūrizavimo schema ES cukraus fabrikams ir izogliukozės bei inulino sirupo gamintojams, kurią sudaro didelė, proporcingai mažėjanti išmoka, skirta paskatinti uždaryti fabrikus ir atsisakyti kvotų, taip pat įveikti socialinius ir aplinkosauginius restruktūrizavimo proceso padarinius.
– Ši išmoka pirmaisiais metais bus 730 eurų už toną, antraisiais metais ji sumažės iki 625 eurų, trečiaisiais – iki 520, o paskutiniaisiais – iki 420.
– Papildoma išmoka cukrinių runkelių augintojams, nukentėjusiems nuo fabrikų, kuriems jie turėjo teisę tiekti cukrų pirmaisiais metais, uždarymo.
– Abi šios išmokos bus finansuojamos trejus metus iš kvotos savininkų renkant proporcingai mažėjančią rinkliavą.
– Už cukrinius runkelius turėtų būti galima numatyti atidėtos žemės išmokas, kai jie auginami ne maistui, taip pat už juos turėtų būti galima skirti kuro augalams numatytą 45 EUR/ha pagalbą.
– Siekiant palaikyti tam tikrą gamybą šalyse, kurios dabar gamina „C” cukrų, bus paskirtas papildomas 1 milijono tonų kiekis už vienkartinį mokestį, atitinkantį pirmųjų metų restruktūrizavimo pagalbos dydį už toną.
– Chemijos ir farmacijos pramonei ir bioetanolio gamybai skirtas cukrus nebus įtrauktas į gamybos kvotas.
– Izogliukozės kvotos padidinimas 300 000 tonų dabartinėms įmonėms gamintojoms per trejus metus, kiekvienais metais padidinant ją 100 000 tonų.