Ilgesnės dienos, vis dažniau pro debesis kyščioja saulutė ir apima noras atsinaujinti – moterys suskumba pas kirpėjas, pasilepinti grožio procedūromis, dažniau užsuka į drabužių ir avalynės parduotuves.
O kaip pavasarėjantys orai veikia žinomas Lietuvos moteris?
Rūta Ščiogolevaitė, dainininkė:
„Nors dar šalta, bet mane jau veikia pavasaris. Jau užsirašiau pas kirpėją, dabar laukiu nesulaukiu, kada priims. Jau ir keletą drabužių parduotuvių aplankiau, kai ką įsigijau. Taigi virusas „Noras atsinaujinti” mane jau užklupo. Kai pagalvoji, jis visada yra, bet pavasarį stipresnis. Matyt, saulės nebuvimas mane, kaip ir daugelį, taip veikia. Kai pamažu pradeda ilgėti dienos, dažniau pasirodo saulė, net nepastebiu, kaip paltus pakeičiu lengvesnėmis striukėmis, kelnes – sijonais, megztinius – palaidinėmis. Neturiu apibrėžto drabužių stiliaus. Paprastai rengiuosi pagal nuotaiką. Galėčiau pasakyti, kad mano stilius – „džinsai plius”.
Nesu labai įnoringa savo išvaizdai, greičiau priešingai. Savo išvaizdai skiriu nedaug dėmesio, tiksliau, nesureikšminu to, kaip atrodau. Savęs vertinimas priklauso nuo savijautos. Prisipažinsiu, kad atsigriebiu ant scenos: ten turiu atrodyti nepriekaištingai. Prieš koncertus ruošiuosi labai kruopščiai. Mano sceninis įvaizdis skiriasi nuo to, kokia esu gyvenime. Man labai svarbu, kad būtų skirtumas: nepatinka, kai atpažįsta gatvėje, parduotuvėje.
Kiek investuoju į savo išvaizdą, neskaičiuoju. Jei reikia – tai reikia. Jau sakiau, kad nesureikšminu to, kaip atrodau”.
Hana Šumilaitė, aktorė, režisierė:
„Labiausiai mėgstu rudenį, tuo metu man dažniau kyla noras ką nors daryti, griebtis ko nors nauja. Kita vertus, pavasarį taip pat norisi atsinaujinti. Visai neseniai, prieš keletą dienų, pagalvojau, kad jau reikėtų susiskambinti su siuvėja, sugalvoti ką nors gražaus vasarai. Šiaip, atrodo, yra tų drabužių, bet norisi ko nors nauja, modernaus.
Nesu įnoringa, tačiau žinau, kad niekada neužsivilksiu nepatinkančio drabužio. Nesivilkčiau ir tokio, kurį dėvi kas antra moteris, nes nemėgstu vienodumo. Dabar nėra tokios problemos, kaip, tarkime, sovietmečiu. Būdavo, į bazę atveža, pavyzdžiui, suomiškų suknelių. Nueini į teatrą, o ten – dar mažiausiai šešios moterys su lygiai tokiomis pat. Baisu! Bet kaip rusai sako, „mnie eto nie grozit”, nes turiu savo stilių.
Mano plaukai – gana ilgi ir stori, tad eksperimentams su jais nelabai pasirašau. Turiu nuolatinę kirpėją, tačiau ji man reikalinga tik šiek pakirpti ir nudažyti plaukus – visada tos pačios firmos dažais. Paprastą dieną vaikštau susirišusi plaukus, ypatingesnėmis progomis – išsilyginu, nes jie banguoti. Tuomet mano šukuoseną visi giria, nes atrodau kitaip.
Laikinai įdomiai, netikėtai pakeisti savo įvaizdį sutikčiau. Aš ir pati mėgstu prisigalvoti visokio velnio, ypač kai tenka dalyvauti kokiose nors fotosesijose žurnalams. Visos moterys turi keistis, kiek tik gali, tegu ir trumpam”.
Rūta Rimšelienė, avalynės dizainerė:
„Tiesą sakant, esu gana konservatyvi, mėgstu natūralumą, tad ryškūs išvaizdos pokyčiai – ne man. Grožiuosi tais, kurie atrodo originaliai, tačiau man įdomios pirmosios kregždės. Kai įvaizdis tiražuojamas, moteris ar vyras praranda individualumą. Nebūtina aklai sekti mada, svarbiau atsirinkti tai, kas tinka. Taip sukuriamas stilius. Pati būti pirmoji nemėgstu, neturiu nei laiko, nei finansinių galimybių.
Be galo mėgstu aksesuarus. Tačiau nėra taip, kad vienais metais man patinka segės, kitais – karoliai. Man patinka viskas: segės, dirželiai, šalikėliai, papuošalai. Beje, batai ir rankinės – irgi aksesuarai, nors kitiems gal taip ir neatrodo. Man net drabužiai nėra tokie svarbūs, jie – tarsi fonas, kuriame išryškėja detalės. Labiausiai mėgstu juodą ir baltą spalvas, nes jos geriausiai išryškina aksesuarą. Jis gali būti įvairiausių spalvų ir atspalvių.
Rengimosi stilius atspindi žmogaus natūrą ir tai, ką jis veikia. Prieš keletą metų Milane užsukau į banką. Dėmesį patraukė gana aukštas pareigas einanti moteris. Prie pilko kostiumėlio ji buvo priderinusi ryškiai mėlynus batelius. Atrodė labai stilingai, žaviai, nors bankas, kaip daugelis pasakytų, ne vieta eksperimentuoti. Daugumos mūsų manome, darbe tinka tik blankios spalvos. Anaiptol! Čia praleidžiame didžiąją savo laiko dalį. Kam būti beformėmis būtybėmis?.. Tačiau ryškūs akcentai, netikėti sprendimai turėtų būti pateikti labai subtiliai. Tarkime, spalvoti ar gėlėti ilgaauliai batai gal kvailai atrodys prie sijono, o jei juos dengs kelnės ir matysis tik batų nosys – kitas reikalas”.
Nida Nakrošienė, TV1 generalinė direktorė:
„Drastiškų pokyčių su plaukais: iš trumpų – į ilgus, iš baltų – į juodus, tikrai nedarau. Šukuosena rūpinasi mano kirpėjas. Jis tai daro reguliariai, taigi nelaukiu pavasario, kad atnaujinčiau įvaizdį. Aišku, kaip ir kiekvienai moteriai širdyje ima ir sukirba: va, dabar tokia gera nuotaika, norėtųsi ko nors nauja. Mes su kirpėju turbūt transliuojame vienodomis bangomis – jis visada laiku pagauna tokias mano nuotaikas, nereikia net sakyti. Parenka tokį spalvos ar kirpimo variantą, koks tinka labiausiai.
Šiemet pirmas kartas, kai atnaujinti garderobą pradėjau ruoštis anksčiau nei paprastai. Dėl pavasario širdyje. Anksčiau užsiversdavau darbais ir net nepajusdavau, kaip pavasaris ateina ir praeina, kaip ateina vasara. Šį sezoną – viskas kitaip. Be to, man labai įdomios ir dauguma pristatomų drabužių bei avalynės kolekcijų.
Pinigų sumą įvardyti gana sudėtinga, nes atsinaujindama vadovaujuosi spontaniškais sprendimais. Išvaizda man tiesiogiai susijusi su savijauta. Kai jaučiuosi pasitikinti savimi, kai šypsosi širdis ir lūpos, aš sau patinku. Sulaukusi momento, kai ką nors reikia keisti, neskaičiuoju. Svarbiau – vidinis komfortas.
Esu avantiūristė, sutikčiau ir drastiškiau pasikeisti. Gal tik plikai nesiskusčiau. O spalva, kirpimas – be problemų!
Nesu įnoringa, tačiau tai nereiškia, kad savo išvaizdai nekeliu reikalavimų. Pasitikiu specialistais: savo kirpėju, bičiule drabužių dizainere. Jei jie sako, kad kas nors man tinka, kad tai – šio sezono „topas”, vadinasi, taip ir yra”.
Jūratė Overlingienė, liberaldemokratų spaudos atstovė:
„Prisižadėjau sau: gimiau brunetė, tad visą likusį gyvenimą būsiu brunetė. Daugiau nebedarysiu jokių eksperimentų su savo išvaizda, nes, pasirodo, tokia aš – gražiausia.
Esu iš tų moterų, kurios įvaizdžio atnaujinimo nesieja su metų laiku. Tiesiog pajuntu, kad reikia, apsilankau drabužių, avalynės parduotuvėse, grožio salonuose. Pavyzdžiui, pastarąjį kartą garderobą atnaujinau praėjusią vasarą. Tas pat ir dėl avalynės – dabar madingi apvalianosiai batai, nuo praėjusios vasaros smailianosius batus po truputį pradėjau keisti į apvalių noselių.
Šį sezoną kol kas dar negaliu pasigirti naujais pirkiniais. Tiesa, pavyko sulieknėti, tad su džiaugsmu dalį sijonų turėsiu susiaurinti, gal įsigysiu keletą naujų drabužių.
Azartiškumo man netrūksta, sutikčiau su įdomesniais, gal net drastiškais, išvaizdos pokyčiais nors ir šiandien. Beje, kartą jau buvau drastiškai pasikeitusi – pavirtusi blondine. Savo išvaizdai esu savikritiška. Manau, kad drabužis turi išryškinti tai, kas gražu, ir paslėpti trūkumus. Nežinau, ar pavyksta tai padaryti, bet kai pasistengiu, sau patinku.
Kažkada viena vyresnio amžiaus moteris man pasakė: „Sau nereikia nieko gailėti. Jei pati save mylėsi, mylės ir kiti”. Aišku, tai priklauso nuo galimybių, tačiau investuoti į savo išvaizdą man negaila. Stengiuosi neskaičiuoti, kiek išleidžiu, ir kitoms moterims patariu taip elgtis. Juk sakoma: „Vargšas moka tris kartus”. Gaila, kad dauguma Lietuvos moterų kol kas negali ar bijo vadovautis šiuo principu”.