Valdininkų delsimas stabdo smulkiojo verslo plėtrą

Kretingos verslininkas mano, kad didžiausia kliūtis jo planams – pasikeitimai valdžioje.

Dėl to, kad buvo vilkinamas atsakymas iš struktūrinių fondų, bendrovė „Vara” prarado metus.

„Būtume brangius įrengimus įsigiję daug anksčiau,” – teigia „Varos” direktorius Rimvydas Beniušis, kurio planų žlugimą, jo nuomone, nulėmė pasikeitimai valdžios ešelonuose, konkrečiai – V.Uspakicho pasitraukimas iš valdžios. „Susidariau nuomonę, kad į mūsų projektą, pagal kurį tikėjomės lėšų naujos kartos įrengimams įsigyti, niekas nesigilino. Atsakyme mums buvo parašyta, kad lėšų nėra tikslinga skirti, nes Kretingoje bedarbystės nėra, projekte neatsispindi novatoriškumas, kad projektas nesusijęs su medienos tiekėjais ir panašiai. O kiek laiko laukėme tokio lakoniško atsakymo – daugiau negu pusę metų!” – piktinosi R.Beniušis.

Jo teigimu, toks atsakymas – tai pasityčiojimas iš smulkaus verslo, nes struktūriniai fondai skaitosi tik su stambiaisiais gamintojais.

Verslininkams sako nusivylęs politikų pažadais – V.Uspaskicho vadovaujama ministerija dievagojosi remsianti smulkųjį verslą, tačiau įmonė to nepajuto. Nesulaukęs ES struktūrinių fondų paramos, verslininkas pats ėmėsi ieškoti išeities.

Pasak jo, teko šiek tiek daugiau skolintis, tačiau „Vara” surado galimybę įsigyti pigesnę įrangą, pagamintą Taivanyje. Laimėjus projektą, įmonė būtų pirkus brangią techniką iš ES šalių. „Drąsiai galiu sakyti, kad ES šalyse pagaminta technika taip pat nusidėvi, taip pat genda, tad, manau, nieko nepraradome, įsigiję Taivanyje pagamintus įrengimus,” – kalbėjo R.Beniušis.

Įsigijus naujus įrenginius, „Vara” nepradėjo gaminti naujų medienos gaminių: įmonės tikslas – tobulinti tai, kas gaminama nuo seno.

Bendrovės direktorius teigė, kad užsienio rinka – Rusija, Norvegija, į kurias tiekiami „Varos” gaminiai – yra nusistovėjusi. Dėl supaprastėjusių muitinės procedūrų atsiveria ir Latvijos rinka. Įmonė jau išpirko plotą Rygoje įvyksiančioje parodoje, kur tikimasi rasti naujų klientų.

Provincijos įmonė susiduria ir su globalizacijos problemomis. Praėjusiais metais iš „Varos” dirbti į užsienį išvyko 8 darbuotojai. Anot R.Beniušio, vieni jų buvo geri specialistai, kitiems kvalifikacijos trūko. Bendrovės direktorius įsitikinęs, kad įmonę jie paliko ne dėl pinigų: vienus užsieniu suvilioja ten įsikūrę giminės, kiti – šiaip laimę išbandyti, treti gi – nusivylę betvarke Lietuvoje ar asmeniniu gyvenimu.

„Mes, darbdaviai, žmones turime sulaikyti visomis išgalėmis. Žmogui reikia ne tik atlyginimą padidinti, bet ir su juo bendrauti, kalbėtis, – įsitikinęs „Varos” direktorius. – Aš nepritariu tiems kolegoms verslininkams, kurie, trūkstant darbo jėgos, bando pervilioti darbuotojus. Nuo to nė vienam nebus gerai, o štai perėjūnams, kurie tikrai nepateisins nė vieno verslininko lūkesčių, – pats rojus. Aš manau, kad medienos įmonių savininkams reikia tarpusavyje laikytis padorumo ir kartu spręsti, kaip sulaikyti žmones”, sakė R.Beniušis.

Įmonės direktorius pažymi, kad smulkusis verslas provincijoje gali sėkmingai kurti darbo vietas, tačiau verslininko planai kol kas nesulaukia jokio valdžios dėmesio. R.Beniušio nuomone, Kretingos rajono vadovai kartu su darbo biržos specialistais galėtų rajone inicijuoti labiausiai trūkstamų profesijų mokymus. „Jei rajone trūksta stalių, kodėl nesiėmus iniciatyvos kaip nors šią spragą užpildyti. Darbdaviai tik apsidžiaugtų, galėdami įdarbinti tegu ir tik kursus baigusį darbininką,” – kalbėjo R.Beniušis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.