Kas vyksta pasaulyje: skirtingų kultūrų konfliktas, civilizacijų karas, vienos religijos kryžiaus žygis prieš kitą religiją? Plėtojasi labai pavojingi konfliktai. Karas Afganistane, karas Irake. Jau grasinama karu Irane.
JAV visur ieško narkotinių medžiagų tiekėjų, diktatoriškų prezidentų, atominio ginklo. Šiuos dalykus reikia uždrausti. Taip geriau amerikiečių saugumui.Taip geriau ir šių valstybių piliečiams. Tik piliečiai to nesupranta.
JAV visur nori įdiegti demokratiją. Taip bus geriau afganams, irakiečiams, iraniečiams. Įdiegti reikia nedelsiant, laikas nelaukia.
Musulmonams tai nepatinka. Musulmonų teroristai siunčia savižudžius sprogdintis kartu su netikėliais, taip pat biologinį užkratą pašto vokuose, skraidina lėktuvus į Niujorko dangoraižius, sprogdina bombas Londono metro, ima įkaitus ir juos žudo.
Krikščionys piešia pranašo Mahometo karikatūras, spausdina ir perspausdina jas savo spaudos leidiniuose. Žurnalistai aiškina, kad spausdindami pranašo karikatūras jie gina spaudos laisvę, teisę turėti ir laisvai išsakyti savo nuomonę.
Musulmonai pyksta už jų pranašo atvaizdo išniekinimą, reikalauja nubausti žurnalistus, šaukiasi kraujo keršto, grasina naujais teroristiniais išpuoliais.
Kas iš tikrųjų vyksta? Kokia išeitis iš susidariusios situacijos?
Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad narkotikai yra blogis visur: ir demokratinėse šalyse, ir nedemokratinėse visuomenėse. Skirtumas tik toks, kad skurde skęstančiame Afganistane narkotinių medžiagų auginimas yra dar ir išgyvenimo priemonė. Daugeliui afganų – vienintelė išgyvenimo priemonė. Tuo tarpu narkotikų vartojmas turtingose šalyse daugeliu atvejų yra tik pasileidimo ir ištvirkimo pasekmė.
Atominis ginklas taip pat yra blogis visur. Neįmanoma logiškai paaiškinti kodėl atominis ginklas amerikiečių ar rusų rankose yra gerai, o iraniečių rankose – blogai. Tai galioja ir biologiniam, cheminiam, taip pat bet kokiam kitokiam ginklui.
Šiek tiek skirtinga situacija su demokratijomis ir diktatoriniais režimais. Kiekvienam bent kiek išprususiam ir istoriškai mąstančiam žmogui aišku, kad tai, kas tinka feodalinei visuomenei, netinka demokratinei, kas tinka indėnų Amerikai, netinka postindustrinei Amerikai.
Tai kodėl kažkas nusprendė, kad afganai jau pribrendo demokratijai? Kas nustatė, kad Irake demokratija veiks geriau negu feodalinė diktatūra? Kas paklausė irakiečių, ar jiems reikia šiandien demokratijos, ar jie pasiruošę demokratijai? Kas žino, ko iš tikrųjų siekia Iranas?
Tyčia arba dėl neišmanymo pasirinkta klaidinga prielaida, kad demokratija visada ir visur yra geriau, jau pridarė daug bėdos visame pasaulyje. Gal jau metas pripažinti, kad viskam savas laikas – taip pat ir demokratijai. Kalbame apie „skirtingų greičių Europą” , bet pamirštame apie „skirtingų greičių pasaulį”. Juk nediegiame demokratijos Amazonės džiunglių gentyse, tai kodėl norime diegti Irake?
Jei neišmoksime šios paprastos pamokos, nuolat kils ir liepsnos pavojingi konfliktai. Taigi visi mes – skirtingo išsivystymo lygio visuomenių nariai – turėsime išmokti gyventi kartu, vienodai gerbti vieni kitus. Demokratija nėra nei gerai, nei blogai. Ji tik tinka arba netinka konkrečiu kiekvienos visuomenės išsivystymo laikotarpiu.
Ir dar vieną, labai sunkią pamoką, taip pat reikės išmokti. Teks išmokti suprasti ir gerbti kitokią religiją išpažįstančius žmones, jų gyvenimo būdą, papročius. Reikės išmokti tolerancijos, pamiršti tuščią pasipūtimą dėl menamo vienų pranašumo prieš kitus. Tik taip nesugriausime mūsų bendrų namų, padėsime vieni kitiems, kartu kursime bendrą ateitį, o ne eisime į neišvengiamą susinaikinimą.
Nėra ir negali būti kultūrų konflikto, o civilizacijų ir religijų karo išvengsime tik atsisakę vergvaldiško mąstymo rudimentų.
Autorius yra socialinių mokslų daktaras.