Per „Gerumo dieną” žmonės suaukojo 1,4 mln. litų

1 415 088 litai – tokią sumą per LNK Gerumo dieną paaukojo Lietuvos žmonės. Labdaringas telemaratonas „Gerumo diena” buvo skirtas pirma laiko gimusiems kūdikiams, švelniai vadinamiems „neišnešiotukais” arba coliukais.

„Ačiū jums, mielieji, už jūsų gerumą, jūsų gerumo lašelius. Visi pinigai, be jokių mokesčių, be jokių rinkliavų, be jokių administravimo išlaidų bus skirti neišnešiotiems kūdikiams”, – atsisveikindami su žiūrovais sakė LNK labdaros telemaratono vedėjai R. Mikelkevičiūtė ir M. Mikutavičius. Galutinė aukų suma paaiškės tada, kai žmonės apmokės savo sąskaitas telekomunikacijų bendrovėms.

„Mes esame sujaudinti tokio jūsų gerumo. Suaukojote beveik pusantro milijono litų. Į televiziją atsiuntėte 20 745 poras vilnonių kojinių coliukams, kojinaičių vis dar gauname dideliais kiekiais. Gali būti, kad jomis apausime visus šalies naujagimius, ne tik „neišnešiotukus”, – šypsosi viena Gerumo dienos vedėjų D. Tamošiūnaitė.

Suaukota pinigų suma bus padalyta trims pagrindinėms Lietuvos ligoninėms, kuriose auginami ypač maži ir labai anksti gimę kūdikiai. Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, Kauno medicinos universiteto klinikose, Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje trūksta inkubatorių, kvėpavimo sistemų, plaučių ventiliacijos aparatų, fototerapijos lempų, rentgeno aparatų, lovelių su šildomais čiužiniais ir kt. aparatūros.

„Ačiū visoms Lietuvos mamoms, močiutėms, mergaitėms ir visiems, kurie mezgė kojinaites ir aukojo pinigus. Tai priimame kaip jūsų širdžių šilumą. Nauja įranga padės išgelbėti neišnešiotus kūdikius, o kojinaitės kiekvienam naujagimiui perduos šilumą, kurią skyrė žmonės per Gerumo dieną”, – sako VU vaikų ligų klinikos Neonatologijos centro vadovė Nijolė Drazdienė.

KMUK Neonatologijos klinikos vadovė Eglė Markūnienė sako, kad jau pradėjo skaičiuoti, ką pirks už suaukotus Gerumo dienos pinigus. „Visiems aukojusiems reikia tik dėkoti ir dėkoti. Šie Lietuvos žmonių suaukoti pinigai, nors ir ligoninę pasieks dar negreitai, atrodo realesni už žadamą valstybės paramą. Mums gyvybiškai svarbu nusipirkti naujų inkubatorių, naujų monitorių, svajojame apie naują reanimobilį”.

Per „Gerumo dieną” buvo ne tik aukojami pinigai bet ir „Gerumo sparnais” pagerbti įsimintiniausi

Praėjusiųjų metų LNK laidų herojai. Iš viso išdalyti 23 sparnai, juos įteikė „Meilės istorijų”, „Nepriklausomos paieškų tarnybos”, „Srovių”, „Pagalbos SOS”, „Grožio fabriko”, „Vakaro su Marijonu”, „Nuo… iki…”, „Pakeleivių” ir Žinių laidų rengėjai. Specialus „Gerumo sparnas” buvo įteiktas ir Prezidentui Valdui Adamkui už tai, kad tęsi pažadus net ir tada, kai nefilmuoja kameros.

Gerumo sparnų laureatai:

„Meilės istorijos”

Neįgaliųjų teatro trupei „Lašai” – už meilę gyvenimui. Nematantys, sėdintys vežimėliuose, sunkiai judantys žmonės dalyvauja šokių maratonuose, domisi orientaciniu sportu, leidžiasi į baidarių žygius ir svajoja įkurti pirmąjį pasaulyje neįgalių žmonių teatrą.

Stefanijai Petrauskienei ir Stanislavai Brazdeikienei – už didelę motinišką širdį. Prieš pusšimtį metų ligoninėje sukeitė jų dukras ir tai paaiškėjo tik po 27 metų. Dabar mamos turi po dvi dukras, dukros – po dvi mamas, o Vaclava ir Rima jaučiasi esančios daugiau nei seserys.

Irenai ir Adolfui Ašmontams bei Vytautui Sabatauskui – už meilės pamoką. Tremtyje susipažinę Irena ir Vytautas sugyveno vaikelį, bet sovietų valdžia porą išskyrė. Tremtiniai, neturėdami vilties vienas kitą surasti, sukūrė savo šeimas, ir tik po 45 metų sužinojo, kad abu grįžo ir gyvena Lietuvoje. Tiesa, Vytauto žmona jau buvo mirusi… Dabar trys garbaus amžiaus žmonės gyvena ir padeda vienas kitam, kartu važiuoja ilsėtis ir džiaugiasi trijų draugija, nes svarbiausia juk yra tikroji meilė…

„Nepriklausoma paieškų tarnyba”

Raseinių ir Alytaus vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjoms Reginai Klevinskienei ir Virginijai Vaitkevičienei, kurios padėjo po trisdešimties metų susitikti trims seserims. Šios pareigūnės atliko milžinišką ir ko gero net sunkiai įmanomą darbą – Ispanijoje gyvenančiai Aurelijai padėjo surasti Lietuvoje likusias, įvaikintas ir naujas pavardes turinčias savo seseris, nemačiusias viena kitos tris dešimtmečius.

Raisai Ivanovnai Kisinai, Maskvos srities vieno kaimo seniūnei, kuri įsitraukė į Jekaterinos iš Lietuvos tėvo paieškas Rusijoje. Geros širdies seniūnė ne tik padėjo surasti, bet ir suorganizuoti „Nepriklausomos paieškų tarnybos” ir dukters susitikimą su Rusijoje gyvenančiu tėvu nieko apie tai jam nežinant.

„Srovės”

Jurijui Freidgeimui – už pergalę prieš likimą. Buvęs alpinistas po tragedijos kalnuose apako, tačiau nepalūžo ir, baigęs du universitetus, jau 18 metų gelbsti kitus žmones, būdamas kinezitarapeutas ir psichologas.

Editai Triuškienei – už nepalaužiamą meilę. Editos sūnų žiūrovai matė ir įsidėmėjo per praėjusiąją Gerumo dieną, skirtą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams – jis išdrįso prezidento paprašyti išpildyti svajonę – padovanoti kelionę į Disneilendą. Berniukas kelionėje buvo, tačiau šios Gerumo dienos nebesulaukė… Specialus „Gerumo sparnas” – Valdui Adamkui už tai, kad tęsi pažadus net ir tada, kai nefilmuoja kameros.

Skirmantui Valiuliui – linksmoji nominacija už talentą svajoti. Daugelis S. Valiulį pažįsta kaip kino kritiką ir Žurnalistikos instituto dėstytoją, tačiau „Srovės” jį parodė kaip didelį svajotoją, sugebėjusį savo gyvenimą paversti smagesniu.

„Pagalba SOS”

Kardiochirurgui Vytautui Sirvydžiui – už drąsą ir nesavanaudišką poelgį. Chirurgas ištaisė svetimą klaidą, be eilės atlikęs širdies vožtuvo pakeitimo operaciją 15 metų Vaidui Azaravičiui. Dėl sunkios širdies ydos berniukui liko gyventi vos keli mėnesiai, jis niekaip nesulaukė savo operacijos eilės. Maža to, per avariją žuvo jo brolis, tačiau pareigūnai nepranešė apie mirtį ir brolis netapo donoru.

„Grožio fabrikas”

Jurgitai Snabaitytei, aštuntokei, kuri parašė laišką į „Grožio fabriką” ir paprašė pagalbos savo klasės draugei, iš kurios dėl atlėpusių ausų tyčiojasi visa klasė.

„Ties riba”

Jurgitai Masilionytei, kuri laimėjo konkursą „Mis negalia”. Neįgaliojo vežimėlyje sėdinti mergina ne tik nepasiduoda slogiai nuotaikai dėl ištikusios nelaimės, bet savo pavyzdžiu įkvepia nepasiduoti ir kitus neįgalius žmones.

„Vakaras su Marijonu”

Aktoriui Česlovui Stoniui – už tai, kad nesitikėdamas jokio moralinio atlygio dešimt metų per pūgas ir lietus vežiojo be motinų augančius vaikus aplankyti kalėjime kalinčių jų gimdytojų.

Anastasijai Mokšickienei, kuri ėmėsi, rodos, paprasto, bet didelio darbo – padėti savo įmonės darbuotojai Gražinai, vaikystėje nusideginusiai veidą ir visą gyvenimą kenčiančiai dėl moterį bjaurojančio rando. Anastasija padeda Gražinai, tikėdama, kad ši turi teisę jaustis gražiu žmogumi ne tik viduje, bet ir išorėje. Sujaudintas istorijos, Gražinai padeda ir garsusis mikrochirurgas Kęstutis Vitkus.

Sandrai Makutytei – už didelį pasiaukojimą artimiesiems. Moteris, turėdama du vaikus, dar augina ir dvi savo seses, atstoja joms tėtį ir mamą, dirba nuo aušros iki sutemų, kad jų šeimai nieko netrūktų, kad bent jau vaikai būtų laimingi.

„Nuo…iki…”

Žurnalistei Audronei Urbonaitei – susirgusiai vėžiu ir nepalūžusiai, o parašiusiai šmaikščią knygą „Posūkyje – neišlėk” ir gyvenimo džiaugsmu užkrečiančiai tokios pat sunkios ligos užkuptus žmones.

Giedrei Benaccar – už ryžtą ir stiprybę. Giedrė jau trejus metus neatgauna savo vaikų, per prievartą pagrobtų ir išvežtų pas vyrą į Maroką, bet nepraranda vilties juos atgauti, ar bent vėl pamatyti…

„Pakeleiviai”

Sigitai ir Laimui Kriaučiūnams, už tai, kad, negalėdami pasigirti prabangiu gyvenimu, priglaudė du vaikelius, nors patys jau augino du vaikus.

„Žinios”

„Kriminalų” rubrika

Vitui Petraškai, Marijampolės rajono Sasnavos miestelio gyventojui, kuris pats būdamas neįgalus, išgelbėjo skęstančius žvejus – išgirdęs pagalbos šūksnius nedvejodamas puolė į valtį ir rankomis yrėsi link nelaimės vietos.

„Sporto” rubrika

Verslininkui Rimantui Cibauskui, krepšinio mecenatui, kuris savo lėšomis įrengė daugiau nei tris dešimtis lauko krepšinio aikštelių.

„Kultūros” rubrika

Dirigentui Mstislavui Rostropovičiui – už paramą jauniesiems Lietuvos talentams.

„Verslo” rubrika

Šiaulių verslininkui Artūrui Visockui – už vaikų globos namuose augantiems vaikams dovanojamus vaikystės prisiminimus. Verslininkui kilo originali ir šilta idėja – fotografuoti vaikų globos namų auklėtinius ir padovanoti vaikystės nuotraukų albumus.