Ko Kremliuje siekiama selektyviai vertinant komunizmo nusikaltimus Rytų Europoje?
Tarptautinė žiniasklaida teigia, kad Rusijos prezidento atsiprašymas už nacionalinių judėjimų nuslopinimą Vengrijoje ir Čekoslovakijoje – skaudus antausis Baltijos valstybėms.
Lietuva, Latvija ir Estija jau daug metų siekia, kad Rusija, kaip Sovietų Sąjungos pareigų ir teisių perėmėja, atsiprašytų už skriaudas, patirtas per sovietinę okupaciją. Mūsų šalis – vienintelė iš Baltijos valstybių, pareikalavusi, kad Rusija už okupaciją išmokėtų materialinę kompensaciją.
Apgailestavimai Prahoje ir Budapešte
„Rusijos prezidentas pripažino, kad jo šalis yra morališkai atsakinga už sovietinę invaziją į Čekoslovakiją, įvykdytą 1968 metais”, – konstatuoja Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita”. Šis pareiškimas nuskambėjo praėjusią savaitę Hradčanų pilyje po svečio susitikimo su Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu, kur Vladimiras Putinas taip pat sakė, kad „negali būti nė kalbos apie teisinę atsakomybę”.
Prieš tai Rusijos prezidentas Budapešte irgi kalbėjo apie jo šalies atsakomybę už kruviną sukilimo nuslopinimą Vengrijoje 1956 metais.
„Šie V.Putino pareiškimai, paskelbti Prahoje ir Budapešte, Baltijos valstybėse buvo įvertinti kaip skambus antausis joms”, – nurodo „Rzeczpospolita” ir primena: „Jau daug metų Baltijos šalys nesėkmingai siekia, kad Rusija atsiprašytų už masinius nusikaltimus, kuriuos sovietų režimas ten įvykdė 1940-1941 ir 1944-1953 metais”.
Abejotinos vertės dovanos
Baltijos šalių oficialių atstovų reakcijos ilgai laukti nereikėjo. „Atrodo, kad Rusija siekia suskaldyti Rytų Europos šalis, prisiimdama atsakomybę už tai, ką Sovietų Sąjunga padarė vienose valstybėse, ir atsisakydama prisiimti atsakomybę už piktadarybes, įvykdytas kitose šalyse”, – pareiškė Rygoje Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabriksas. Kartu ministras įspėjo Maskvą, kad „tokia taktika pasmerkta žlugti, nes dalis Europos Sąjungos naujųjų narių turi panašią istoriją ir todėl remia viena kitą”. A.Pabriksas galvoje tikriausiai turėjo Baltijos šalis ir Lenkiją.
Estijos parlamento tarptautinių reikalų komiteto narys Markas Michelsonas sakė manąs, jog tokia Kremliaus vykdoma istorinių faktų vertinimo dvigubų standartų politika – trumparegiška. „Ateis laikas, kai Putinas ar kitas Rusijos prezidentas atsiprašymo už skriaudas žodžius turės ištarti ir Varšuvoje, Vilniuje, Taline, žodžiu, tose šalyse, kur veikė Stalino represinė mašina”, – „Rzeczpospolitai” sakė Estijos parlamentaras.
Kuo iš tikrųjų grindžiama tokia selektyvi istorinių įvykių vertinimo politika? „Kai kurių apžvalgininkų nuomone, V.Putino pareiškimai Prahoje ir Budapešte yra dovanos Čekijai ir Vengrijai už jų prisitaikėlišką poziciją Rusijos atžvilgiu, kai jos abi neparėmė „oranžinės” revoliucijos Ukrainoje.
Istorijos vertinimo politika Rusijos prezidento rankose tapo tokiu pat spaudimo įrankiu tarptautinėje arenoje, kaip ir Rusijos energetiniai ištekliai”, – nurodo „Rzeczpospolita”.
Bando izoliuoti Baltijos šalis ir Lenkiją
Lietuvos politologai mano, kad Rusija, demonstruodama ypatingą palankumą kai kurioms Vidurio Europos šalims, taip bando marginalizuoti aktyviai besireiškiančias Baltijos valstybes ir Lenkiją.
Politologai primena, kad Rusija iki šiol atsisako pasmerkti Baltijos šalių sovietinės okupacijos faktą, o, V.Putinui tapus Rusijos prezidentu, pradėta teigti, esą Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija ir aneksija buvo savanoriškas prisijungimas prie Sovietų Sąjungos.
Politologas ir istorikas Česlovas Laurinavičius BNS teigė manantis, kad Rusija pastaruoju metu ėmė speisti Baltijos šalis į kampą. „Rusija akivaizdžiai mus varo į kampą. Ji turi gerus santykius praktiškai su visa Europa, galų gale ir su pasauliu, išskyrus tą Rytų ir Vidurio Europos zoną, kuri kažkada buvo jos erdvėje. O dabar ji jau gerina santykius ir su Vidurio Europos šalimis – Vengrija, Čekija.
Ir Slovakija bus, matyt, įtraukta į gero bendradarbiavimo lygmenį, tokiu būdu liks kompanija – Lenkija ir trys Baltijos valstybės. Be to, Suomija su Rusija palaiko pakankamai gerus santykius. Čia yra didelis pavojus. Mus varo į kampą, bet neaišku, kur čia yra tikrosios priežastys”, – perspėjo politologas.
Jis mano, kad Lietuva turėtų pagalvoti, kaip elgtis racionaliai, o ne vadovautis viena ar kita idėja. „Man atrodo, kad mūsų politika – irgi ne visiškai subalansuota. Mes turėtumėme labiau atsižvelgti į pasaulį, į esamus santykius ir labiau jausti pulsą, o ne vadovautis viena ar kita nustverta idėja, tegul ir labai gražia”, – teigė Č.Laurinavičius.
Kerštas Varšuvai
Po V.Putino viešnagės čekų spauda rašė, kad Čekijos santykiai su Rusija ir ateityje bus geri, nes jų neapsunkina problemos, kurios atsirado tarp Maskvos ir Varšuvos.
Iš Čekijos spaudos komentarų aiškėja, kad Kremlius apgalvotai priešpastato Čekiją ir Vengriją Lenkijai, siekiančiai tapti regiono lydere. Energinga Varšuvos politika nervina Rusijos lyderį.
Kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis daug prisidėjo, kad Ukrainoje pasiektų pergalę vakarietiškai nusiteikęs Viktoras Juščenka.
Dabartinis Lenkijos lyderis Lechas Kačynskis, praėjusią savaitę viešėjęs Kijeve, pareiškė, kad Varšuva ir toliau bus Ukrainos advokate jos kelyje į Europos Sąjungą ir NATO. „Maskva tai mato ir daro išvadas”, – teigia Prahos laikraštis „Mlada Fronta dnes”, pridurdamas, jog Čekija buvo vienintelė Vidurio Europos šalis, nepatyrusi sunkumų, kai „Gazprom” Ukrainai užsuko dujų čiaupus.
Pirštu baksnoja į prieštaravimus
Tuo tarpu Italijos laikraštis „La Republlica” teigia, kad V.Putino apgailestavimų Prahoje ir Budapešte dar nereikia skubėti priimti už gryną pinigą.
Nereikia pamiršti, kad V.Putinas Sovietų Sąjungos žlugimą pernai pavadino viena didžiausių XX amžiaus tragedijų. Rusijos prezidentas prieštarauja pats sau, kai apgailestauja dėl sovietinės imperijos subyrėjimo, čia pat atsiprašydamas už Sovietų Sąjungos padarytas skriaudas, rašo „La Republlica”.
Laikraštis nurodo, kad čekai ir slovakai nuo SSRS nukentėjo ne tik 1968 metais, kai buvo užgniaužtas „Prahos pavasaris”, bet ir 1948-aisiais, „kai Čekoslovakijos komunistai, gavę įsakymą iš Maskvos, įvykdė valstybės perversmą ir užgrobė valdžią”.
Todėl tebėra abejonių, ar pareiškimai Prahoje ir Budapešte apie moralinę Rusijos atsakomybę nėra tik dėmesį atitraukiantis manevras. Jeigu yra kitaip, turėtų būti žengiami ir kiti žingsniai. Tarp tokių žingsnių – sovietinio režimo, jo prigimties istorinis įvertinimas, rašo „La Republlica”.
Italijos laikraštis abejoja, ar tai bus padaryta. Dabartinėje Rusijos vadovybėje – gausu buvusių kariškių ir slaptųjų tarnybų darbuotojų, kurie ilgisi Sovietų Sąjungos laikų, kai komunistinė imperija buvo supervalstybė, pagal karinę galią beveik prilygusi Jungtinėms Valstijoms. Dalis kaip tik tų žmonių vykdė Kremliaus įsakymus Vidurio Europoje. Jiems sunku išsižadėti savo praeities, teigia „La Republlica”.