Rūkyti – blogai, bet turi būti laisvė rinktis

Vyriausybei pritarus naujoms Tabako kontrolės įstatymo nuostatoms, draudžiančioms rūkyti baruose, kavinėse, diskotekose, uostamiesčio jaunimas svarsto, ar iš tiesų šis įstatymas nuo 2008-ųjų įsigalios.

Jau penktą kartą diskusijų klubo „Kalbėkime atvirai” surengtoje diskusijoje jaunieji klaipėdiečiai iškėlė klausimą, ar šis įstatymas nėra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, taip pat teigė, jog lietuviams reikėtų išmokti bendrauti be cigaretės.

„Šis projektas parodo Vyriausybės veidmainiškumą. Be tabako pramonės jokia civilizuota valstybė gyventi negali. Jei pozicija būtų tvirta – uždrausti visiškai, kaip narkotiką, tada dar suprasčiau”, – kalbėjo diskusijos svečias politikas Aidas Palubinskas.

O ką daryti tiems barams, kurie, vykdydami kitą Vyriausybės nurodymą, investavo į ventiliacijos sistemas, tapsiančias nebereikalingomis, – kėlė klausimą būsimojo įstatymo priešininkai.

Anot A. Palubinsko, viską reikėtų palikti rinkai – jei būtų barų ir kavinių poreikis, kuriuose draudžiama rūkyti, jų ir atsirastų.

Kitas diskusijos svečias – Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Artūras Šulcas įžvelgė tik vienintelį norą – vaikytis Europos madų.

„Manau, kad įstatymas bus atidėtas. Suprasčiau draudimą, jei tai būtų didžiausia valstybės problema, tačiau rūkydamas kenki tik sau – kiti paprastai turi galimybę pasitraukti. Logiškesnis žingsnis būtų uždrausti gerti alkoholį, nes jis labiau kenkia ir sveikatai, ir šeimos bei artimųjų gerovei”, – sakė A. Šulcas.

Tiesa, jis teigė neabejojantis, kad nerūkančiajam šlykštu, kai šalia kas nors rūko, tačiau čia jau yra žmogaus kultūros dalykai – paprašytas nerūkyti asmuo juk gali liautis tai daryti.

Pasak A. Palubinsko, Čikagoje uždraudus rūkyti pastatuose mediciniškai šis sprendimas kainavo daugiau nei leidimas rūkyti – maždaug 20 proc. padaugėjo plaučių uždegimo atvejų. Kainavo ir darbo laiko – darbuotojai nemažai sugaišdavo iš dangoraižių leisdamiesi žemyn parūkyti ir vėl kildami į viršų dirbti.

Priekaištą dėl aplinkos taršos A. Palubinskas atrėmė sakydamas, jog taip pat kenkia ir šašlykų kepimas bei panašūs dalykai. Anot jo, uždraudus rūkyti reikėtų uždrausti ir prastą odekoloną, blogą kvapą iš burnos bei kitus panašius dalykus, kurie aplinkiniams taip pat gali nepatikti.

„Kodėl laisvę rūkyti jūs vertinate taip pat, kaip ir tikėjimo bei spaudos?” – stebėjosi rūkančiųjų stovyklos pozicija nerūkantys diskusijos dalyviai.

Anot jų, kai kurioms užsienio šalims sugriežtinus rūkymą reglamentuojančius įstatymus, niekas negriuvo ir ekonomika nenukentėjo.

Jaunimas pastebi, kad problema yra tai, jog nerūkantieji sutinka leisti laiką kartu su rūkančiaisiais, pavyzdžiui, dėl vieno rūkančiojo kad ir aštuonių asmenų kompanija eina linksmintis ten, kur rūkoma. Todėl esą ir neatsiranda pasilinksminimo vietų, kuriose draudžiama rūkyti.

Beje, diskutuotojai sukritikavo ir statistiką, teigiančią, jog didžioji dalis tautiečių, netgi rūkančių, pritartų naujoms Tabako kontrolės įstatymo nuostatoms. Baruose esą lankosi tik labai specifinė, kitų laikoma „pagedusia”, publika – gal tik 10 proc. šalies gyventojų. Kitiems esą nei šilta, nei šalta, kad baruose būtų uždrausta rūkyti. Anot A. Šulco, dauguma, kuri į barus nevaikšto, net pagalvos – taip jiems, gyvatėms, ir reikia.

„Būkime atviri – rūkyti nėra gerai, o gyvenimas teikia sočiai malonumų ir be to, tačiau šis įstatymas ydingas tuo, kad atima teisę rinktis”, – sakė A. Šulcas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.