Mokslininkai nustatė, kad blondinės patiko net pirmykščiams vyrams. Šviesūs plaukai ir žydros akys tapo pirmuoju moterų įrankiu žiaurioje kovoje už partnerį.
Remiantis tyrimo duomenimis, vykstant evoliucijai ledynmečio pabaigoje Šiaurės Europos gyventojų plaukai buvo šviesūs, o akys – žydros. Tyrimo autoriai tvirtina, kad šviesūs plaukai susiformavo prieš 10-11 tūkstančių metų dėl maisto išteklių trūkumo. Iki tol žmonių plaukai buvo rudi, o akys – tamsios. Šie požymiai iki šiol dominuoja likusiose pasaulio dalyse. Kone vienintelis maisto šaltinis buvo keliaujančių mamutų, elnių, bizonų ir arklių bandos. Joms surasti buvo rengiamos ilgos ir varginančios medžioklės ekspedicijos, iš kurių daugelis vyrų nebegrįždavo.
„Plaukų ir akių spalva nepaprastai skiriasi Šiaurės ir Rytų Europoje, o jų kilmė trumpo evoliucinio laikotarpio metu kalba apie tam tikrą atranką, – sako tyrimo autorius Kanados antropologas Piteris Frostas. – Didelis vyrų medžiotojų mirtingumas padidino seksualinės moterų atrankos spaudimą, ir galima to pasekmė yra neįprasti spalvų duomenys”.
Frosto hipotezę patvirtina profesorius Džonas Meningas, Centrinio Lankašyro universiteto evoliucinės psichologijos specialistas. „Plaukų ir akių spalva vienoda daugelyje pasaulio regionų, tačiau Europoje yra daugybė variacijų, – sako jis. – Mano nuomone, siūloma hipotezė, siejanti įvairovę su partnerio pasirinkimu, artima tiesai”. Frosto hipotezę patvirtina ir šiaurės europiečių genetikos mokslinė analizė, atlikta trijuose Japonijos universitetuose, kurie nustatė, kad geninė mutacija, nulėmusi šviesių plaukų atsiradimą, įvyko prieš maždaug 11 tūkstančių metų.
Plaukų spalvos genas MC1R turi mažiausiai septynias variacijas Europoje, ir šiame žemyne vyrauja nepaprastai didelė plaukų spalvos ir akių plyšio įvairovė. Likusiose pasaulio dalyse dominuoja tamsūs plaukai ir akys. Tokia plati įvairovė per tokį trumpą laikotarpį viename pasaulio regione ilgą laiką buvo mįslė. Remiantis naujuoju tyrimu, jei permainos vyktų įprasto evoliucijos proceso keliu, jos tęstųsi maždaug 850 tūkstančių metų. Tačiau šiuolaikiniai žmonės, emigravę iš Afrikos, pasiekė Europą prieš 35-40 tūkstančių metų.
Ponas Frostas evoliucijos greitį sieja su tuo, kaip žmonės rinko maistą. Afrikoje priklausomybė nuo augalinės kilmės maisto buvo mažesnė, ir moterys pačios galėjo rinkti sau derlių. Europoje maistas buvo beveik vyro medžiotojo prerogatyva. Ištirpę ledynai paliko derlingą žemę su žole ir samanomis, kuriomis galėjo misti žolėdžiai gyvūnai, tačiau mažai žmogui tinkančių augalų. Todėl moterys statė būstus ir siūdavo drabužius, o vyrai medžiodavo ir dažnai žūdavo.
Sustiprėjus konkurencijai dėl vyrų, pastebėti greiti pokyčiai. Frostas mano, kad jo hipotezę patvirtina tyrimai, kurie rodo, kad šviesūs plaukai yra didelio estrogeno lygio moters organizme požymis.
69-erių rašytoja Džilė Kuper pasakoja, kaip jaunystėje jos šviesūs plaukai traukė vyrų žvilgsnius. „Aš prisimenu, kaip, būdama 20-ies, atvykau į Maljorką, ir mano užpakaliukas buvo tiesiog nužnaibytas”.
Tačiau 27-erių Džodi Kid, šviesiaplaukė manekenė, nesutinka su tokia teorija. „Nemanau, kad šviesūs plaukai paruošia žmogų seksualiniam aktyvumui. Tai daug labiau susiję su asmenybės ypatumais, o ne išvaizda. Grožis kur kas gilesnė sąvoka, nei plaukų spalva”.
Tokios kino žvaigždės, kaip Merilin Monro, Bridžit Bardo, Šeron Stoun ir Skarlet Johanson, laikomos moters žavesio idealais. Tačiau blondinių ateitis gana miglota.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad natūralios blondinės greičiausiai išnyks po 200 metų, nes žmonių, turinčių šviesių plaukų geną, nėra daug. PSO nuomone, paskutinė natūrali blondinė gims Suomijoje 2202 metais.