Laimingas tas, kuris nejaučia pavydo. Tas, kuris linkęs į jį, jaučia stiprų pilvo, silpną galvos skausmą, turi žarnyno problemų, kenčia nuo nerimo priepuolių, proto sutrikimo. Blogiausiu atveju pavyduolis praranda galvą ir net gali nužudyti. Tai primena ne tik Otelo ir Dezdemonos istoriją, bet ir daugybę nusikaltimų, apie kuriuos dažnai rašoma kriminalinėje kronikoje.
„Ypatingų pavydo atvejų pasitaiko nedažnai”, – tvirtino Romos Sapienza universiteto seksualinio vystymosi psichologijos ir psichopatologijos docentė Kjara Simoneli. Ar pavydas būdingas vyrams, ar moterims? Kada jis virsta patologija? Kokių pavydo tipų esama?
Yra penkios pavydo rūšys: depresinis, paranoidinis, maniakinis, skyrybų baimė ir hipertrofuotas. Kai pavydas tampa patologija, jis įgyja biocheminį pagrindą, kuris buvo tiriamas Pizos universitete. Tyrimo duomenys išspausdinti žurnale „Neuropsychobiology”. „Atsiradus įkyriai būsenai, susijusiai su baime būti apgautam, sumažėja serotonino – laimės jausmo neurodaviklio – lygis”, – sakė neuropsichiatrė, tyrimo autorė Donatela Maraci.
Kartais tai būna tik vidinės pusiausvyros, reakcijos į išorinius dirgiklius reikalas. Profesorė K. Simoneli tęsė: „Būna lengvai valdomų situacijų. Pavyzdžiui, pora, kurioje vienas partneris labai patrauklus. Jeigu antrasis partneris pakankamai pusiausviras, jis nejaus jokio diskomforto. Stresinėse situacijose jis bus linkęs sudramatinti situaciją ir išgyventi dėl partnerio elgesio. Problemų sukelia tai, kad jis provokuoja pavydą, labai dažnai jaučia švelnų dėkingumą už tokią partnerio reakciją”.
Dar vienas įdomus momentas: pavydūs žmonės labai dažnai būna neištikimi. Tai vadinasi „projektinis pavydas”: kitame žmoguje regiu trūkumą, kurio nenoriu matyti savyje. Kitaip tariant, puikaus ir gero niekšo pavydas. „Taip elgiasi donžuanai, kurie viską matuoja pagal save ir bijo išdavystės, nes patys išduoda”, – pabrėžė psichoterapeutė Džana Skeloto, kurios specializacija – santuokos klausimai.
Normalu būti šiek tiek pavydžiam. Tačiau yra riba, kurios niekada nevalia peržengti. „Kai imi suprasti, jog negali valdyti padėties, kai tokios scenos kartojasi kasdien, kai tampi stiprių emocijų auka – tada ir reikia kreiptis į psichoterapeutą”, – tęsė Kjara Simoneli. O kai ima erzinti partnerio elgesys, dar geriau – į šeimos psichologą.
Docentė teigė: „Pavydas neturi nei amžiaus, nei lyties. Jis kyla iš baimės prarasti mylimąjį. Šis pavydas skiriasi nuo to, kuris kyla norint įgyti tam tikrų bruožų, būdingų jai arba jam, kurie, mūsų nuomone, patraukia mylimo žmogaus dėmesį”.
Lieka priešnuodžiai. Ko niekada nereikia daryti? Specialistai sako: „Draudžiama klausinėti apie partnerio buvusio gyvenimo smulkmenas. Draudžiama sekti partnerį. Draudžiama teikti pernelyg didelę reikšmę iššaukiančiam partnerio elgesiui, nes vargu ar jis atves į neištikimybę. Jeigu vis dėlto buvote išduotas, visada galima pabandyti dar kartą užkariauti mylimą žmogų. Arba tiesiog numoti ranka”.