„Tikimybė, kad Lietuva atitiks kriterijus eurui įvesti kitais metais – ne didesnė kaip 30 procentų”, – įvertino SEB Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda.
Banko „Nord/LB Lietuva” prezidento patarėjas Vadimas Titarenka Lietuvos šansus mato šiek tiek optimistiškiau – 50 procentų, rašoma dienraštyje L.T.
Kai Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos Komisija svarstys, ar Lietuvą pripažinti tinkamą eurui įvesti, praėjusių 12 mėnesių infliacija joje bus lyginama su infliacijos vidurkiu trijose Europos Sąjungos (ES) šalyse, kur ji yra mažiausia.
Lietuva šį vidurkį turi lenkti ne daugiau kaip 1,5 procento punkto.
Kadangi jau nuo praėjusių metų spalio Lietuvos infliacija pradėjo lenkti Mastrichto kriterijaus šalis, patekti į euro zoną Lietuva gali tik dėl palankaus 12 mėnesių vidurkio, jei ankstyvaisiais, pirmaujančiais, mėnesiais sukauptas pirmavimo rezervas bus didesnis nei „atsilikimo” nuo Mastrichto kriterijų mėnesiais atsiradęs minusas.
Ar rezervas bus didesnis už minusą, paaiškės pagal tai, kiek artimiausiais dviem ar trimis mėnesiais skirsis Lietuvos ir stabiliausių euro zonos šalių infliacija.
Sėkme neabejoja. Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas šią savaitę tvirtino neabejojąs sėkme. Rinkos specialistai atsargesni. SEB Vilniaus banko analitikų skaičiavimu, jei trijose stabiliausiose ES šalyse infliacija per kitus du mėnesius neišaugs, Lietuva eurą įsivesti gali tik jei vasarį ir kovą joje kainos ne augs, o smarkiai kris.
Vienas tokių palankių variantų – jei defliacija vasarį bus 0,9 procento, o kovą – 0,5 procento.
„To tikėtis būtų gal per drąsu”, – tvirtino G.Nausėda.
Statistikos departamentas prognozuoja, kad defliacija vasarį bus tik 0,1 procento.
Antra vertus, G.Nausėda neabejojo, kad trijose stabiliausiose ES valstybėse kainos per kitus du mėnesius ūgtelės daugiausia 0,1–0,2 procento punkto.
„Kaip ir Lietuvoje, kainas Europoje didina pabrangę degalai. Bet aiškėja, kad Lietuvos atsparumas naftos brangimui yra mažesnis nei trijose stabiliausiose valstybėse, todėl mes ir „išsikišome”, – svarstė analitikas.
Kol kas neaišku, kurių 12 mėnesių infliacija bus vertinama. Lietuvos bankas prognozuoja, kad tai bus 12 mėnesių iki balandžio, Finansų ministerija – iki kovo.
Beje, yra galimybė, kad Lietuva į euro zoną nepateks net ir sugebėjusi atitikti infliacijos kriterijų. ECB turi teisę atsižvelgti į tai, kad prognozuojama artimiausių mėnesių infliacija Lietuvoje yra per didelė Mastrichto kriterijams tenkinti. Apie tokią galimybę ECB vadovybė jau kalba viešai.
Eurui Lietuvoje yra iškilęs ir kitas pavojus. Įtakingoje užsienio spaudoje jau svarstoma, kad Lietuvai reikėtų užtrenkti duris į euro zoną, nes ji pernelyg neturtinga.