lietuvių literatūros vertėją Talridą Rulį. „Tikra mistika”, – sutinka rašytoja. Sužinojęs, kad Zalytė vyksta į Vilnių, į Baltijos knygų mugę pristatyti „Vagos” išleistos savo pjesės „Margarita”, Rulis įpareigojo perduoti, kad taip arti vieni kitų gyvendami vis dėlto per mažai keičiamės savo vertybėmis, per mažai vieni kitais domimės.
Per knygos pristatymą Mara Zalytė vis atsisukdavo į savo vertėją, kultūrologą Silvestrą Gaižiūną ir pabrėždavo: jei ne jis, nebūtų buvę nei knygos lietuvių kalba, nei spektaklio Juozo Miltinio dramos teatre. Margaritos vaidmens atlikėja Asta Preidytė nebūtų gavusi Auksinio scenos kryžiaus ir taip toliau. Beje, kovo 1-ąją Gaižiūnas minėtam teatrui įteikė kitos Zalytės pjesės – tragifarso „Žemės mokestis” – vertimą. Jau į penkias kalbas išversta „Margarita”, į pirmąjį planą iškėlusi Goethe’s „Fausto” Margaritos tragediją, yra vienas tų rašytojos kūrinių, kurie paremti ankstesnių laikų kultūros klodais. Pasak Zalytės, tai kultūros kodo atgaivinimas, didžiųjų idėjų tąsa kitame laike. Rašytoja – penkių poezijos rinkinių ir šešiolikos rampos šviesą išvydusių scenos kūrinių autorė. Zalytės pjesės Latvijos teatrų repertuare gyvuoja pavydėtinai ilgai. Trys šiuo metu vaidinami spektakliai rodyti jau per šimtą kartų. „Suradau patogią psichologinę poziciją, – sako ji apie poezijos ir dramaturgijos santykį. – Gyvenu tarsi dviejuose namuose. O galbūt slepiuosi dviejuose bunkeriuose: jei apšaudo vieną, lekiu į kitą. Jaučiu, kad man reikalinga dar viena slėptuvė, todėl ketinu sukti į prozą”.