Vilkas – miško sanitaras ar kenkėjas?

Vieni gamtos žinovai mano, jog pilkųjų medžioklę Lietuvoje būtina visai uždrausti, kiti teigia, kad taip daryti nereikia, nes šių žvėrių išnykimo pavojaus nėra

Nevyriausybinė organizacija – Jungtinė vilkų apsaugos taryba – jau kuris laikas deda dideles pastangas, kad vilkų medžioklė mūsų šalyje būtų uždrausta. Kaip pavyzdį ji pateikia Lenkiją, kuri tokios priemonės ėmėsi prieš aštuonerius metus.

Tačiau kiti ekspertai mano, jog vilkus mūsų krašte medžioti galima ir toliau, nes pavojaus, kad šie gyvūnai, apie kuriuos sudėta daugybė legendų, neišnyks.

Bet net nėra žinoma, kiek pilkųjų Lietuvoje yra dabar. Vilkų skaičius turėtų paaiškėti pavasario pradžioje.

Skambina aliarmo varpais

Jungtinės vilkų apsaugos tarybos pirmininkas, biologas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius, skambina aliarmo varpais. „Lietuviai buvo pirmieji ir kol kas vieninteliai Rytų Europoje, „atsikratę“ rudųjų lokių – paskutinis toks žvėris daugiau kaip prieš šimtą metų nušautas Labanoro girioje. Pas mus, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, liko mažiausiai lūšių. Dabar atėjo vilkų eilė. Juos norima galutinai išnaikinti“, – sako ekspertas. Jis teigia, kad netgi daug medžiotojų neprieštarautų, jei vilkų medžioklė būtų visai uždrausta.

A.Gaidamavičius pateikia nemažai pavyzdžių, kai medžiotojai pakeitė savo ankstesnį požiūrį į pilkuosius. Grupė Pakruojo rajono medžiotojų nusiuntė laišką aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui su reikalavimu įtraukti vilkus į Lietuvos raudonąją knygą, o kai kurie Panevėžio rajono medžiotojai jau seniai nekelia rankos prieš paskutiniuosius girių mohikanus.

Akcentuojami asmeniniai pavyzdžiai

Jungtinės vilkų apsaugos tarybos pirmininkas pateikė ne vieną asmeninį pavyzdį, kai medžiotojai siekia šiuos žvėris išsaugoti. „Garsėjęs kaip vienas geriausių vilkų medžiotojų ir žinovų, buvęs ilgametis Medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininko pavaduotojas Petras Urbelis dabar itin aktyviai gina pilkuosius.

Varėniškis Jonas Jurgelevičius, nušovęs 22 vilkus, dabar stengiasi tiek pat šių gyvūnų užauginti ir sugrąžinti gamtai padarytą nuostolį. Lietuvos miškų generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas irgi atsisakė medžioti vilkus, taip parodydamas labai gerą pavyzdį kitiems mūsų šalies miškininkams“, – vardijo pavardes pašnekovas.

Priešinga nuomonė

Tačiau Vilniaus universiteto Ekologijos instituto biologijos mokslų daktaras docentas Linas Balčiauskas „Kauno dienai“ sakė, kad vilkų medžioklės visiško uždraudimo šalininkų pozicijos šiame ginče yra silpnos. „Medžioklės draudimo entuziastai iki šiol nėra pateikę nė vieno solidaus argumento, grindžiamo skaičiais. Noriu pabrėžti, kad dabar nėra net tikslaus vilkų skaičiaus. Taip, mūsų oponentai mini maždaug šimtą šių žvėrių. Bet dauguma specialistų pripažįsta, kad tada apskaita vyko ne visoje Lietuvoje. Kaip ekologas profesionalas oponentų nurodomu skaičiumi remtis negaliu“, – sakė pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad Jungtinė vilkų apsaugos taryba beveik nekalba apie žalą, kurią padaro vilkai. Tie nuostoliai, kuriuos mėginama ignoruoti, – keli šimtai galvijų, avių ir šunų kasmet, sakė mokslininkas.

Jis nurodė, kad vilkų medžioklės uždraudimo šalininkai polemikos įkarštyje nesąžiningai pasitelkia į pagalbą net Lenkijos mokslininkus – žinomus mokslo autoritetus, kurie tikriausiai nežino, kad jų pavardėmis Lietuvoje dangstomasi, o tie patys autoritetai nėra įsigilinę į mūsų valstybės gamtosaugos specifiką.

Saviveikla gali sukelti anarchiją

L.Balčiauskas ragina itin atsargiai vertinti veiklą tų žmonių, kurie pasišovė „atlyginti gamtai padarytą žalą“, kai nelaisvėje užaugintus vilkiukus paleidžia į mišką. „Kai kas siūlo į laisvę paleisti net meškas. Tokios ir panašios iniciatyvos gamtoje sukeltų visišką anarchiją.

Kas gali garantuoti, kad tie paleidžiami į laisvę vilkai nėra susikryžminę su šunimis, o tai yra labai pavojinga. Tokia saviveikla gali padaryti daugiau bėdos negu visos Jungtinės vilkų apsaugos tarybos pastangos. Juk pagal nustatytą tvarką reikalaujama, kad tokiu atveju, jeigu tie gyvūnai netyčia pasprunka į laisvę (išgriauna aptvarus, prasikasa po jais ar pan.), savininkai privalo juos sugauti arba sunaikinti“, – priminė pašnekovas.

Jis pripažino, kad kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys vilkus labai saugo ir netgi juos veisia, nes kai kur jie tikrai atsidūrė prie išnykimo ribos. Tačiau pašnekovas nurodė, kad ES naujokių ir senbuvių plėšrūnų apsaugos sistemos labai skiriasi.

„Vilkai Lietuvoje niekad nebuvo išnykę. Jų visą laiką buvo gausu. Mūsų oponentai sako, kad per apskaitą, surengtą 2004 metais, buvo nustatyta, kad liko tik 106 vilkai. Tačiau šis skaičius aiškiai sumažintas.

Kaip tik tais metais sumedžiota penkiasdešimt pilkųjų, beveik tiek pat – pernai. Ir jau beveik dešimt – šiais metais. Ar gali būti tiek daug laimikių iš šiek tiek daugiau kaip šimto žvėrių, žinoma, atsižvelgiant ir į jų veisimąsi?“ – klausė L.Balčiauskas.

Priemonės vertinamos skeptiškai

Vilkų medžioklės uždraudimo šalininkai akcentuoja, kad pilkųjų nebemedžiojami bebrai savo užtvankomis užlieja laukus ir miškus, pasiutligę platinantys mangutai vis dažniau apsilanko sodybose, apkandžiodami šunis ir žmones, daug drąsiau ūkininkų laukuose jaučiasi šernai. „Galima įtarti, kad pati gamta baudžia visuomenę už pažeistą pusiausvyrą, kai vilkai praretinti iki pavojingos ribos“, – sako A.Gaidamavičius.

Šis profesionalus biologas tvirtina, kad ūkininkai galėtų nesunkiai apsaugoti savo gyvulius nuo vilkų antpuolių. Jis pateikia keletą būdų, kaip sumažinti pilkųjų padaromus nuostolius.

A.Gaidamavičius siūlo gyvulių nepalikti laukuose nakčiai; jeigu tokios galimybės nėra, juos aptverti virve su pakabintomis spalvotomis vėliavėlėmis. Pasak jo, vilkai nepakenčia ir kai kurių aštrių kvapų.

Tačiau kiti specialistai jo siūlomas priemones vertina skeptiškai pirmiausiai todėl, kad ūkininkai turi ir kitų rūpesčių, o ne tik gyvulius saugoti nuo vilkų.

Medžioti reikia protingai

Biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Pėtelis „Kauno dienai“ sakė, kad vilkus Lietuvoje medžioti galima, tik „reikia tai daryti protingai“. „Kiekviena prastai reglamentuota medžioklė kenkia gamtai“, – sakė mokslininkas, pažymėjęs, kad vilkų išnykimo grėsmės Lietuvoje nėra.

Šie žvėrys yra medžiojami nuo gruodžio 1 iki balandžio 1 d. Šį sezoną leista sumedžioti 20 vilkų. „Gavau duomenis, iš kurių matyti, kad iki vasario 2 dienos Lietuvoje nušauti devyni pilkiai. Žinoma, šis skaičius dar padidės, nes iki sezono pabaigos liko dar pusantro mėnesio. Bet apie kokią nors žalą šių žvėrių populiacijai negali būti nė kalbos“, – sakė K.Pėtelis, kartu irgi pripažindamas, jog dabar nėra tikslaus vilkų skaičiaus.

Šį mėnesį visoje Lietuvoje vyks vilkų apskaita. Jos rezultatai bus žinomi pavasario pradžioje.

K.Pėtelis pažymėjo, jog vilkų medžioklės uždraudimo šalininkai visiškai ignoruoja žalą, kurią padaro vilkai, labiausiai puolantys naminius gyvulius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.