Ar matėte jūrų gelbėtojus, neturinčius savo laivų, narų įrangos ir kitų gelbėjimo priemonių?
Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras turi tik palydovinę stebėjimo ir ryšio aparatūrą, elektroninį ir radijo ryšį bei įprastus telefonus. Nes jis tik organizuoja ir koordinuoja gelbėjimo operacijas. Gelbsti kiti.
Budintis kapitonas koordinatorius, priėmęs nelaimės signalą, visus duomenis suveda į kompiuterį. Šis per kelias sekundes apibūdina situaciją būsimosios gelbėjimo operacijos rajone: oro sąlygas, jūros bangavimą, netoliese esančius laivus ir kt. Centro specialistai pagal tai atlieka pirminį nelaimę patyrusio objekto rizikos laipsnio vertinimą ir sudaro gelbėjimo operacijos planą.
Visoms numatytoms valstybinėms institucijoms pranešę apie įvykį, Jūrų centro kapitonai koordinatoriai pagal situaciją į operaciją įtraukia netoliese esančius laivus, pasieniečių gelbėjimo priemones, Karinių jūrų pajėgų laivus ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnį, Uosto priežiūros tarnybą bei Klaipėdos uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybą, miesto Priešgaisrinio saugumo tarnybą, medikus.
Nė vienas jų neatsisako padėti. Tačiau svetimame ūkyje visko pasitaiko: sugenda laivo variklis, sraigtasparnis negali skubiai išskristi, narų brigada dirba kitame objekte. Kapitonas koordinatorius negali žinoti tikrosios svetimų tarnybų padėties, todėl gelbėjimo operacijos planą kai kada tenka koreguoti. O tai reikalauja brangaus laiko. Tiesa, Karinės oro pajėgos, įpratusios dirbti kartu su Jūrų centru, dažniausiai įspėja, kad prireikus negalės skirti sugedusio gelbėjimo sraigtasparnio.
Svetimos funkcijos
Pagrindinės jūrų gelbėjimo koordinacinių centrų, kuriuos privalo turėti visos jūrų valstybės, funkcijos – gelbėti žmonių gyvybes jūroje ir kovoti su jos tarša. Palydoviniu ryšiu iš laivo gavęs oficialų nelaimės signalą, toks centras nedelsdamas pradeda gelbėjimo operaciją, jeigu laivas yra jo atsakomybės zonoje.
Baltijos jūra padalinta į 10 rajonų. Už gelbėjimą juose atsako konkreti valstybė. Lietuvos jūrų gelbėjimo centrui, greta atsakomybės zonos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse, kažkodėl priskyrė dar vieną, „neprofilinį”, ruožą – Kuršių marių vandenis už Klaipėdos uosto akvatorijos. Iš čia negalima gauti oficialių nelaimės signalų iš anksto – gal tik kranto tarnybos praneš telefonu apie nelaimę vandenyje. Jūrų gelbėjimo centras neturi priemonių stebėti šį ruožą.
Už gelbėjimo darbus pačioje Klaipėdos uosto akvatorijoje atsako Uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyba. Norėdama vykdyti šias taip pat nebūdingas funkcijas, ji priversta laikyti specialistus gelbėtojus, gelbėjimo laivus su įgulomis, narų brigadas, pirkti ir išlaikyti tvarkingą gelbėjimo įrangą. Tam reikia didelių išlaidų.
Jūrų ir uosto specialistai jau seniai kalba, kad nelogiška ir netikslinga taip skirstyti į atsakomybės zonas ir išlaikyti dvi gelbėjimo tarnybas.
„Kur kas racionaliau viską sutelkti vienose rankose. Daugelyje Baltijos regiono šalių taip ir daroma. Švedijoje, Danijoje, kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje už gelbėjimą atsako pakrančių apsaugos tarnybos pasieniečiai. Jie turi bendrą jūros, pakrantės ir oro erdvės stebėjimo centrą. Susisiekimo ministerijai mes taip pat pateikėme siūlymų reorganizuoti gelbėjimo struktūras. Ji savo ruožtu inicijavo diskusiją Vyriausybėje. Girdėjau, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas”, – sakė Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius.
Sausio pabaigoje pajūryje lankėsi Ministrų Kabineto nariai ir Premjeras A. Brazauskas. Jie apžiūrėjo čia esančius karinius objektus, svarstė ir šį klausimą.
Šį antradienį Krašto apsaugos ministerijoje pirmą kartą susirinko neseniai įsteigta Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo apsaugos ir kontrolės komisija. Ji toliau dirbs su jau parengtu įstatymo projektu „Dėl Lietuvos teritorinės jūros, gretimos zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo stebėjimo ir kontrolės”.
Pagrindinis įstatymo projekto principas: koordinacinis centras turi stebėti ir kontroliuoti jūros erdvę. Jis sujungs daugelį padalinių, kurie turi specialias skaitmenines technologijas, vaizdo ir radiolokacines stebėjimo priemones, palydovinį ryšį, jūrinius ir oro laivus. Kol kas neaišku, kam šis centras bus pavaldus. Tikriausiai jau minėta komisija tai ir turės nuspręsti.
Modernizuojama
Reikia laiko, kad įstatymo projektas įsigaliotų. Kad ir ką galiausiai nutartų viršūnės, Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras turi atlikti savo pareigas. Dabar jis modernizuojamas – centrui seniai to reikėjo.
„Gali būti, kad steigiamas Lietuvos koordinacinis jūros erdvės stebėjimo ir kontrolės centras bus perduotas mūsų žinion. Jeigu ne, šiai modernizacijai skirtos pastangos ir išlaidos vis tiek neprapuls veltui. Atvirkščiai, bus kur kas lengviau kurti naują struktūrą, kuriai perduosime savo įrangą”, – sakė E. Zacharevičius.
Planuojama Jūrų gelbėjimo koordinacinį centrą balandį ar gegužę perkelti į Lietuvos saugios laivybos administracijos pastatą. Dabar įrengiamos pirmojo aukšto patalpos. Jose montuojamos antenos ir radiorelinės ryšio linijos.
Centrui persikėlus į naują vietą, bus baigtas pirmasis jo modernizavimo etapas ir prasidės antrasis – visos aparatūros atnaujinimas. Prieš 10 metų švedų dovanota radijo įranga jau paseno, ją reikia keisti.
Konkursą laimėjusi garsi kompanija „Siemens” centrą aprūpins naujausios kartos ryšio ir valdymo aparatūra. Visą radijo aparatūrą ir AIS sistemą gali valdyti vos vienas žmogus. Gelbėjimo operacijų planavimo procedūra taps lengvesnė ir greitesnė – apdorojusi duomenis, speciali kompiuterio programa pateiks visas rekomendacijas.
Sunkiau su kadrais. Ilgamečiam Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro viršininkui Algimantui Valiukėnui išėjus į pensiją, administracija jau keletą mėnesių negali rasti, kas jį pakeistų. Kandidatams keliami gana dideli reikalavimai: aukštasis jūrinis išsilavinimas, jūrų kapitono laipsnis, nepriekaištinga anglų kalba. Lietuvos saugios laivybos administracija paskelbė pakartotinį konkursą centro viršininko pareigoms užimti. Galbūt jis bus sėkmingesnis nei ankstesnysis.