Pardavėjai užmerkia akis į svetimas korteles

Raktas nuo banko mokėjimo kortelėse saugomų pinigų – pas aplaidžias pardavėjas. Tuo įsitikino „Vakarų ekspreso” reporteriai, be problemų su svetima kortele apsipirkę visų keturių didžiųjų šalies prekybos tinklų parduotuvėse.

Prekybininkai atkakliai tvirtina, kad pardavėjos kruopščiai tikrina parašus ar net kortelių pateikėjų dokumentus. Tačiau teiginiai, jog pinigai, laikomi banko mokėjimo kortelėse, yra saugūs, subliūkšta tokią kortelę praradus.

„Vakarų ekspreso” tyrimas parodė, jog apsipirkti pasinaudojant svetima kortele labai lengva. Yra žinoma faktų, kad vagišiai ja sugeba atsiskaityti net septynis kartus tose pačiose parduotuvėse.

Be to, dėl prekybininkų aplaidumo nuostolius patyrusiems žmonėms nėra iki galo aišku, kas juos turi atlyginti. Manoma, jog tai nauja sritis, kurioje savo jėgas galės išbandyti advokatai.

Pardavėja buvo budri

Prieš porą savaičių 28 metų klaipėdietis Audrius, būdamas darbe, sulaukė skambučio iš policijos – teirautasi, ar jis nieko nepasigedo, nes pas vieną sulaikytą porelę rasti jo dokumentai. Nuėjęs į drabužinę ir patikrinęs striukės kišenes Audrius neberado piniginės. Kartu su ja dingo dokumentai ir banko mokėjimo kortelė.

Paaiškėjo, kad pasinaudojant šia kortele vagys sėkmingai apsipirko Turgaus gatvėje esančioje parduotuvėje, priklausančioje vienam iš trijų didžiųjų šalies prekybos tinklų. Vagišių porelė čia išleido 44 litus.

Po pusvalandžio nusikaltėliai buvo sulaikyti viename prekybos centre – porelei bandant atsiskaityti svetima kortele, joje pritrūko pinigų. Tai sukėlė įtarimą pardavėjai, ir ji iškvietė apsaugos darbuotojus. Pastarieji sulaikytus asmenis perdavė policijai.

Audrius nukentėjo nuo gana padorių vagišių – po kelių dienų įtariamoji jį susirado ir atlygino padarytą žalą. Tačiau ne visiems taip pasiseka.

Atvejų, kai pasinaudojama svetima banko kortele, užfiksuojama kone kas savaitę. Tai reikštų, kad prekybininkai ne visada dėmesingai pasižiūri į ant kortelės esantį parašą ar net pavardę.

Klaipėdietė Regina sako, jog tuo stebėtis nereikėtų. Ji sėkmingai ne pirmus metus visur atsiskaitanti vyro banko mokėjimo kortele, ir tik kelis kartus neleista to padaryti – prekybininkai pareiškę, jog kortelė esanti ne jos.

Kasininkės – ne kriminalistės

Prieš keletą dienų į policiją kreipėsi 43 metų Ryšininkų gatvės gyventoja. Moteris pranešė tik po pusantros paros pastebėjusi, jog piniginėje nebėra banko mokėjimo kortelės.

Paaiškėjo, kad per tą laiką pasinaudojant jos kortele vagys apsipirko dviejose parduotuvėse. Moteris džiaugiasi, jog jie buvo daugiau atsargūs nei godūs – bijodami būti sučiupti pirko už mažas sumas. Išleisti spėta tik 148 litus, nors sąskaitoje buvo ne vienas šimtas.

„Kortelėje laikomus pinigus buvau apsidraudusi, tad tikiuosi, jog nuostolius kompensuos draudimo kompanija. Kita vertus, nepykstu ant kasininkių – jos pervargusios ir tikrai negali atlikti kriminalisto pareigų. Ir pati pastebiu, jog parašą, priklausomai nuo nuotaikos, suraitau skirtingai, tad jei vagys truputį pamiklino ranką, suklastoti jį nebuvo sunku.

Man pikta, kad prekybos centrų savininkai taupo ir neįsigyja naujų skaitytuvų, kurie atsiskaitant kortele reikalauja PIN kodo. Tai kelia didžiausią grėsmę kortelėse esančių pinigų saugumui”, – teigė moteris.

„Žmogiškasis faktorius”

Prekybos tinklo „Iki” atstovas Tomas Vaišvila tikino, jog šio tinklo vidaus tvarkos taisyklėse numatyta pardavėjų pareiga tikrinti klientų, atsiskaitančių banko mokėjimo kortelėmis, parašus. Tai reglamentuojančios ir prekybos tinklų sutartys su korteles išdavusiais bankais.

Kita vertus, anot jo, kliento pasirašytas kvitas tampa oficialiu dokumentu, kuris patvirtina, kad nurodyta suma iš jo kortelės buvo nuskaityta pagrįstai.

UAB „Rimi Lietuva” atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė-Česnulienė sako, jog pirkėjui atsiskaitinėjant kortele kasininkas tikrina, ar sutampa lytis.

Kasininkai, anot pašnekovės, turi duomenis apie vogtas, pamestas ar dingusias korteles, tad pamatę, jog bandoma atsiskaityti tokia kortele, imasi atitinkamų veiksmų – informuoja apsaugą ir policiją. Klientas, perkantis prekes, kurios kainuoja daugiau nei 500 litų turi pateikti asmens dokumentą su nuotrauka.

„Stengiamės apsaugoti savo klientus, tačiau pavienių atvejų, kai apsirinkama iš akies nustatinėjant parašo identiškumą, pasitaiko”, – sako UAB „Rimi Lietuva” atstovė, teigianti, kad geriausias vartotojo apsaugojimo būdas būtų saugesnės banko kortelės.

„VP Market” atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė taip pat teigė, kad parduotuvių darbuotojos privalo tikrinti parašus ant pirkimo čekio ir pateiktos kortelės, tačiau, anot jos, „visada egzistuoja žmogiškasis faktorius”.

Ji irgi pripažino, kad saugiausia turėti naujesnes korteles su taip vadinamu čipu, kai ja pasinaudojant reikia surinkti PIN kodą. Tiesa, iš šis prekybos centro neturi tam reikalingų naujų nuskaitymo aparatų.

Su svetima kortele – kaip su sava

Tačiau visų trijų prekybos tinklų atstovų žodžiai taip ir liko žodžiais – „Vakarų ekspreso” žurnalistai, apsilankę trijose skirtingiems tinklams priklausančiose parduotuvėse be problemų apsipirko svetima kortele. Reporterė naudojosi dienraščio fotografo kortele.

Vienoje parduotuvėje, gavusi kortelę, pardavėja mechaniškai ja brūkštelėjo per skaitytuvą. Pakišusi čekį bei sulaukusi hieroglifą primenančio parašo, pardavėja grąžino kortelę. Nei ant jos užrašyta vyriška pavardė, nei parašas darbuotojos nesudomino.

Apsipirkimas svetima kortele kitos prekybos tinklo parduotuvėje buvo linksmesnis.

Pardavėja, palyginusi parašus ant kortelės ir čekio, pamatė, jog kortelė priklauso ne reporterei. Tačiau pasižiūrėjusi į kaltą žurnalistės šypseną, taip pat nusišypsojo ir be jokių papildomų klausimų mirktelėjusi leido eiti. Matyt, ji pamanė, jog reporterė atsiskaitinėja vyro kortele, tad moteriškas solidarumas nugalėjo.

Trečiame prekybos tinkle lankėmės tuo metu, kai po parduotuvę slampinėjo pavieniai pirkėjai, o kasose sėdinčios kasininkės nuobodžiavo. Atsiskaitant kortele netgi persimesta keliomis bereikšmėmis frazėmis, tačiau ir šis laiko tempimas situacijos nepakeitė.

Nei kortelės turėtojo lytis, nei parašas nesudomino ir ketvirtojo šalies prekybos tinklo parduotuvės pardavėjos.

Atsakomybė – prekybininkams

SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė sako, kad pagal sutartis su prekybos bendrovėmis šios įsipareigoja tikrinti kortelėmis atsiskaitančių klientų parašus, jei perkamų prekių vertė neviršija 500 litų.

„Tuo atveju, jei žmogus kortele atsiskaito už prekes ar paslaugas, kurių vertė didesnė nei 500 litų, prekybininkas įsipareigoja patikrinti atsiskaitančiojo asmens dokumentą”, – sako D. Bareikienė.

Pasak jos, už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingi prekybininkai. Tais atvejais, kai nustatoma, jog prekybos bendrovė akivaizdžiai pažeidė sutartį su banku, operacijos pripažįstamos negaliojančiomis ir lėšos grąžinamos kortelės turėtojui iš prekybos bendrovės sąskaitos.

„Prekybininkų sutartyse su bankais tai numatyta, – neslepia prekybos tinklo „Iki” komunikacijos direktorius Robertas Šuliauskas, pripažįstantis, kad būna atvejų, kai kortele atsiskaičius vagišiui prekybininkams tenka bankui pervesti pagrobtąją sumą. – Tačiau prasikaltusios kasininkės neieškome – tai tampa bendrovės nuostoliu.”

Ir uostamiesčio policininkai prisimena atvejį, kai klaipėdietė sugebėjo iš vieno prekybos centro išsireikalauti dėl pardavėjų aplaidumo iš jos pavogtos kortelės dingusius 400 litų.

Laimėti teismą nesunku

Advokatas Arūnas Žlioba sako, jog šalyje dar nėra buvę teismo procesų, kai klientai bandytų išsiieškoti prarastus pinigus iš vagišiams leidusių apsiprekinti prekybos centrų.

Anot advokato, jei būtų užfiksuoti grubūs pažeidimai, pavyzdžiui, jei vogta moters kortele atsiskaitytų vyras, teismo procesą būtų įmanoma laimėti.

„Jei situacijoje matytųsi akivaizdus kasininkių aplaidumas, beliktų susirasti gerą advokatą ir kreiptis į teismą. Manau, jog sėkmė būtų kliento pusėje”, – sako A. Žlioba.